...

Dirbtinis intelektas Lietuvoje ir pasaulyje

Verslas

2020.06.03

Autorius: Gustė Valantinavičiūtė

Temos: .

Dirbtinis intelektas Lietuvoje ir pasaulyje

A. Marcinkevičius Asmeninio albumo nuotr.

Šiais laikais technologijos į mūsų gyvenimą veržiasi neįtikėtinu greičiu. Dar prieš kelerius metus nebūtume pagalvoję, kad parduotuvėse prekes skenuos ne pardavėja, o technikos prietaisas. Šiuo metu jau sklinda kalbų, kad programinės ir techninės įrangos gamintojas „Microsoft“ ketina atleisti dalį įdarbintų žurnalistų, o vietoj jų pasitelkti automatizuotų sistemų darbą.

Dirbtinis intelektas pamažu pakeičia žmogų

Žinoma, šie pokyčiai neatsiranda per vieną naktį ir robotų, galinčių atlikti rutininį žmogaus darbą, kūrimas vyksta jau kelerius metus. Prieš metus Kinijoje buvo įdarbintas robotas žurnalistas, gebantis gestikuliuoti, laisvai apdoroti informaciją ir netgi vesti žinių laidas, o šiais metais buvo išrastas robotas asistentas, kuris mokosi atlikti veiksmus, stebėdamas žmonių darbą. Tokie pavyzdžiai tik įrodo, kaip sparčiai žengia technologijų raida.

Vis dėlto toks spartus technikos tobulėjimas kelia ne tik susižavėjimą, bet ir baimę dėl žmogaus ateities robotizuotame pasaulyje. Portalo BBC teigimu, įmonėje „Microsoft“ iki vasaros vidurio darbą praras apie 50 žurnalistų, tačiau dirbantieji visu etatu darbo vietą išsaugos. Atleistus darbuotojus pakeis dirbtinis intelektas. Tokiais veiksmais siekiama padidinti investicijas kai kuriuose sektoriuose, tačiau kiti sektoriai proporcingai nukentės, nes neliks darbuotojų.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) iniciatyvos „AI Boost“ dirbtinio intelekto konsultacijų startuoliams ir įmonėms vadovo Andriaus Marcinkevičiaus nuomone, žvelgiant iš finansinės perspektyvos, labiau apsimoka turėti vieną robotą nei 50 darbuotojų. Pašnekovas teigia: „Jeigu jau kompanija „Microsoft“ nusprendė automatizuoti vieną sektorių, tai 100 proc. jie iš to gaus vien naudą.“

Šiuo metu „Google“ ėmėsi investuoti į projektus, kurie turėtų padėti suprasti vadinamojo roboto žurnalisto veikimą ir naudą. Žinoma, negalima ignoruoti fakto, kad atsirastų daug bedarbių žmonių, tačiau A. Marcinkevičius teigia, kad atleistų darbuotojų likimas priklauso ir nuo įmonės, ir nuo vadovo. Geras vadovas pasistengs rasti tiems žmonėms naują darbo vietą.

Robotas gali atlikti tik rutininius veiksmus

Akivaizdu, kad šiais laikais žmogaus veikla itin dažnai vertinama iš ekonominės perspektyvos, tad, žvelgiant į žmogaus ir roboto duodamą ekonominę naudą, pastarasis yra kur kas pranašesnis. Kadangi reklamos išlaidos Lietuvoje yra itin didelės, pats žurnalistinis darbas yra kiek įspraustas į laiko rėmus. Dėl to gali nukentėti skelbiamos informacijos kokybė, tad šioje vietoje automatizuotas darbas yra kur kas pranašesnis, nes robotas daug greičiau atlieka užduotis. Tad sparčiai didėtų atliekamo darbo našumas bei finansinė nauda.

Visgi yra ir kita istorijos pusė: dirbtinis intelektas dar nėra pažengęs taip toli į priekį, kad būtų įmanoma visiškai pakeisti žurnalisto darbą. Portalo „Delfi“ generalinio direktoriaus Vytauto Benokraičio nuomone, dirbtinis intelektas žurnalistikoje apsiribos tik paprastos informacijos, kuriai nereikia kūrybingumo, pateikimu: „Mano požiūris skeptiškas. Jokia technika negali pakeisti kūrybinio darbo, kurį atlieka žmogus.“ Juk tik žmogus gali jausti griežtas redakcijų ribas ir laviruoti tarp to, kas korektiška ir kas ne. Pašnekovui antrina ir MITA iniciatyvos „AI Boost“ dirbtinio intelekto konsultacijų startuoliams ir įmonėms vadovas: „Automatizuojami tie sektoriai, kuriems reikia monotoniško, nekūrybiško darbo. Juk toks darbas iš esmės yra paveiksliukų ir antraščių atrinkinėjimas. Tad klausimas, ar išvis tai galima vadinti žurnalistiniu darbu?“ Taigi A. Marcinkevičius nuramina, kad kūrybinis darbas vis dar liks žmogui, o ne robotui bei priduria, kad, atsiradus dirbtiniam intelektui, susikurs naujų darbo vietų ir žmogus neliks be darbo.

Tačiau išlieka galimybė, kad robotizuotas darbas gali smarkiai sumažinti nekvalifikuoto darbo vietų skaičių ir padidinti pajamų nelygybę valstybių viduje. Tai iš pagrindų keistų viso pasaulio ekonomiką ir dalintų pasaulį į turtingus ir neturtingus regionus. Be abejo, išvengti technologijų pažangos neįmanoma ir netgi nevertėtų. Juk ilgalaikėje perspektyvoje tobulėjimas technikos srityje atneš naudos. A. Marcinkevičius pasakoja: „Viename BBC straipsnyje perskaičiau tokią mintį, kaip žmogus nuolat skaitė, kad dirbtinis intelektas perima žmogaus darbą ir nieko dėl to nedarė. Kol vieną dieną jį patį pakeitė dirbtinis intelektas. Man atrodo, tai skatina žmogų tobulėti, imtis veiksmų, kad jis nebūtų pakeistas roboto.“

Lietuva neatsilieka nuo Amerikos

Vis dėlto, anot A. Marcinkevičiaus, Amerika ir Lietuva yra lygiavertės, kalbant apie dirbtinio intelekto kūrimą, tad Lietuvai šioje srityje neturėtų būti trukdžių. „Jei Lietuvai reikėtų sukurti naują „Teslą“, būtų kiek sunkoka. Mes neturime tiek daug dirbtinio intelekto specialistų“, – teigia pašnekovas, bet priduria, kad sukurti elementarius veiksmus atliekantį robotą sunkumų Lietuvos specialistai tikrai nepatirtų.

„Kuriant paprastus veiksmus atliekantį robotą, principas gana paprastas: pateikus keletą tūkstančių gerų ir keletą tūkstančių blogų antraščių, jis jas išanalizuoja ir susikuria savotišką algoritmą, leidžiantį atskirti geras ir prastas antraštes“, – elementaraus dirbtinio intelekto veikimą aiškina iniciatyvos „AI Boost“ dirbtinio intelekto konsultacijų startuoliams ir įmonėms vadovas. Tiesa, robotika dar nėra itin išplėtota sritis Lietuvoje ir didžioji gamybos dalis vis dar pagrįsta žmonių darbu. Tačiau pažanga yra. Taigi, pasauliui pradėjus sparčiai vystyti automatizuotą darbą, Lietuvai būtų ekonominis šokas ir tektų kiek pasistengti, siekiant prisitaikyti ir išlikti rinkoje.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.