Ateities universitetas sukurs ne tik naujų žinių ekonomikos rinkų, bet ir užtikrins įvairių mokslo bei verslo sričių, tokių kaip technologijos, informacinė sklaida ir inovacijos, persipynimą. Universitete, rengiančiame ateities verslininkus, neabejotinai keisis mokymo platformos, dėstytojų ir studentų santykis bei žinių vartotojo elgesys. Apie ateities universiteto vaidmenį, būsimus iššūkius, prisitaikant prie novatoriško verslo keliamų reikalavimų, ir ateities verslininkams reikalingas žinias kalbamės su Mykolo Romerio universiteto lektoriumi Mariumi Laurinaičiu.

Sėdėti universitete nebebus prasminga

Kalbėdamas apie verslumą ir jį skatinančias studijas, MRU lektorius užtikrintai teigia, kad akademinės studijos negali apsieiti be pamatinių dalykų, suformuojančių solidų žinių bagažą. Pašnekovas teigia, kad jau dabar galima stebėti, kaip iš esmės keičiasi studijų ir studijavimo procesas – juk daugybę dalykų galima pasiekti už universitetų ribų, o informacijos šaltiniai (labai kokybiški, laiku atnaujinami ir nuolatos recenzuojami) vis dažniau nevaržomai pasiekiami daugumai. „Universitetas pamažu praranda savo žinių monopolį, ypač verslumo studijose, nes žinių vartotojas ar studentas renkasi reikiamą informaciją, prieinamą jam patogiausiais būdais ir geriausiai įsisavinamais metodais“, – sako M. Laurinaitis. Vis dėlto pašnekovas pastebi grėsmę paskęsti didžiuliame informacijos kiekyje, jei žinių vartotojas (studentas) nežino, ko būtent jam reikia ir kur tiksliai ieškoti specifinių žinių. Šiuo atveju reikiamos žinios įgyjamos prarandant daug brangaus laiko ir žmogiškųjų išteklių. Todėl viena pagrindinių ateities universiteto užduočių – taikant tikslinius mokymo metodus iškristalizuoti svarbiausias studijų temas ir žinių vartotojui suteikti būtiniausią informaciją, parodant, kurie akademiniai šaltiniai atitinka teoriją ir mokslo suformuotą doktriną.

„Universitete dėstytojas nebus vien tik žinių tikrintojas – dažniau jis atliks moderatoriaus ar arbitro vaidmenį. O verslumo studijos neįsivaizduojamos be sąlyčio su praktika, todėl nusistovėję mokymo metodai privalės keistis ir būti reguliariai atnaujinami“

M. Laurinaitis

„Ateities universitetai turės peržiūrėti savo taikomus mokymo metodus ir priartinti juos prie populiariausių informacijos sklaidos būdų (interneto, socialinių tinklų ir nuotolinio mokymosi metodų), o paskaitos ateityje vis dažniau bus viešos ir bendruomenės nariams prieinamos tinkle, tad pats buvimas konkrečioje vietoje (universitete) pamažu neteks prasmės. Juk klausytis norimų paskaitų ir jose dalyvauti bus vis dažniau įmanoma nuotoliniu būdu“, – tvirtina M. Laurinaitis.

Dėstytojas – ne žinių tikrintojas, o labiau moderatorius ar arbitras

Pasak MRU lektoriaus, tik grupinėms užduotims atlikti reikia visiškai kitokios mokymo platformos, nes šiuo atveju svarbūs tiesioginiai susitikimai, kuriuos nuotolinio mokymosi metodai ne visada gali atstoti. „Universitete dėstytojas nebus vien tik žinių tikrintojas – dažniau jis atliks moderatoriaus ar arbitro vaidmenį. O verslumo studijos neįsivaizduojamos be sąlyčio su praktika, todėl nusistovėję mokymo metodai privalės keistis ir būti reguliariai atnaujinami. Jei žinių vartotojas ar studentas turi galimybę praktiškai pritaikyti žinias ir dirbti konkrečioje srityje, mokymo metodai ir žinių apimtis turi būti neišvengiamai keičiami“, – aiškina pašnekovas. Žinių vartotojas ar studentas praktiškai taikys įgytas žinias savo veikloje, o jei verslo aplinka labai dinamiška ir kintama, reikiamą informacijos ir žinių atnaujinimą pasistengs užtikrinti universitetuose įkurti centrai – laboratorijos. Mokymo programų atnaujinimas ir tvirtinimas universitete užtrunka. Įkurtos laboratorijos lankstesnės, jų nariai – ne tik universiteto akademinis personalas, bet ir verslo atstovai, kurie, susidūrę su konkrečia problema, sprendimo gali ieškoti kartu su universitete dirbančiais ir besimokančiais asmenimis.

Iššūkis – priartinti verslą prie akademinio mokymo

Anot lektoriaus M. Laurinaičio, ateities verslininkams vis dažniau prireiks itin dinamiškų ir nuolat kintančių žinių, todėl universitetas neišvengiamai susidurs su iššūkiu, kaip padėti studentams susikurti savo žinių atnaujinimo metodinę sistemą, suvokti tai, į ką verta atkreipti dėmesį, kokių konkrečių žinių reikia specifinėje verslo nišoje ir kokie verslo reguliavimo mechanizmai taikomi rinkoje. Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais neišvengiamai susidurs ateities universitetas, M. Laurinaitis neabejoja, kad didžiausias iššūkis bus priartinti verslą prie akademinio mokymo. „Labai tikiuosi, kad gavusieji tam tikrą žinių bagažą ir instrumentų rinkinį, nepaisydami dažnai pasitaikančių samprotavimų, kad akademinių žinių gali visiškai neprireikti dinamiškoje verslo aplinkoje, vis dažniau norės pasidalyti savo patirtimi su akademine bendruomene ir taip grąžinti bent dalį į juos įdėto įdirbio“, – viliasi pašnekovas.

Universitetai padės keisti ateities rinkas

Pašnekovas teigia, kad universitetų vaidmuo ateities visuomenėje bus esminis. Juk universitetai ruošia ateities lyderius ir verslininkus, sukuria naujų idėjų ir žinių gimimo platformą bei padeda verslui prisitaikyti ir numatyti ateities iššūkius. Universitetai keis ateities paslaugų sektorių ir ateities rinkas, kai tikslinis vartotojas bus pasiekiamas pasitelkus analitinius mokslinius metodus, padedančius rasti konkrečią paslaugų ar gaminių nišą.

Note:

MOOC (angl. massive open online course) reiškia nuotolines studijas, t. y. masiniai atvirieji internetiniai kursai.