...

TOP5 augantys sektoriai Lietuvoje

Verslas

2022.09.16

Autorius: bzn start

Temos: , .

TOP5 augantys sektoriai Lietuvoje

Žaidimų industrija, mėlynoji ekonomika, finansinės technologijos (fintech), kibernetinis saugumas ir startuolių sektorius ekspertų išskiriami kaip penki šiuo metu sparčiausiai augantys sektoriai, kuriems numatomas didelis kvalifikuotų specialistų poreikis.

Žaidimų industrija

Kompiuteriniai žaidimai yra kur kas daugiau nei hobis – tai gali tapti ir perspektyvia karjera. Šią sritį pasirinkusieji džiaugiasi galėdami prisidėti prie žaidimų kodų ir dizaino kūrimo bei pajuokauja, kad ir žaisti jiems pasirinkus šią profesiją sekasi geriau.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 72 žaidimų kūrimo kompanijos, o metinė apyvarta, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos teigimu, siekia 175 mln. eurų. Beje, panašią sumą sugeneruoja ir išplėtotas lazerių sektorius.

Pasak Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovo Gedimino Tarasevičiaus, žaidimų industrijoje Lietuvoje dažnai susiduriama su darbuotojų trūkumu – vienai įmonei reikia bent 5-10 žmonių.

„Žaidimų industrijos susidomėjimas Lietuva yra didelis, bet reikia ruošti daugiau specialistų. Bet kuri užsienio įmonė, ateinanti į Lietuvą, skaičiuoja, ar pakaks čia žmonių plėtrai“, – pasakojo G. Tarasevičius.

Šiuo metų žaidimų industrijoje Lietuvoje dirba apie pusantro tūkstančio žmonių, tačiau galėtų dirbti ir kur kas daugiau. G. Tarasevičius yra sakęs, kad ši sritis Lietuvoje galėtų augti bent ketvirtadaliu ir iškart sukurti mažiausiai tūkstantį naujų darbo vietų.

Šiai industrijai trūksta programuotojų, dailininkų, dizainerių, rinkodaros ir kitų specialistų. Lietuvoje dirbančių profesionalų atlyginimas viršija 3,7 tūkst. eurų.

Kibernetinis saugumas

Visame pasaulyje jau dirba per 4,2 mln. kibernetinio saugumo specialistų – tai 700 tūkst. daugiau nei metais anksčiau. Šios srities profesionalus samdo ne tik technologijų kompanijos – kad apsaugotų sistemas nuo įsibrovėlių, juos įdarbina valstybės institucijos, universitetai, kritinės infrastruktūros bendrovės, medicinos įstaigos, elektroninės prekybos parduotuvės ir daugybė kitų organizacijų.

Tarptautinės kibernetinio saugumo specialistus vienijančios organizacijos (ISC)² teigimu, pasaulyje jau trūksta daugiau nei 3 mln. profesionalų. Technologijų milžinė „Microsoft“ skaičiuoja, kad iki 2025 metų šis skaičius dar išaugs iki 3,5 mln.

Trūkumą itin jaučia ir Lietuvos įmonės. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 14 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, o per ateinantį dešimtmetį šis skaičius gali išaugti trigubai.

„Tai ne tik patraukli sritis, bet ir užtikrinta darbo vieta. Nedarbo lygis beveik dešimt pastarųjų metų buvo lygus nuliui. Tai galimybių gausa pasižyminti darbo sritis, kurioje visada yra vietos augti profesiniu atžvilgiu“, – teigė LCC tarptautinio universiteto verslo plėtros vadovė Aistė Motekaitienė.

Fintech

Finansinių technologijų įmonių plėtros nesustabdė nei pandemija, nei karas, nei besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. Technologijos užima itin svarbią vietą finansų sektoriuje ir per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakeitė šio sektoriaus siūlomus produktus bei paslaugas.

Šiuo metu finansų technologijų sektorius – vienas sparčiausiai besivystančių, pritraukiantis milžiniškų investicijų ir sukūręs šimtus „vienaragių“ visame pasaulyje.

Fintech atstovai talentus į savo įmones vilioja žadėdami dinamišką darbą – sektorius yra jaunas, sparčiai augantis ir nuolat besikeičiantis. Fintech darbuotojui tai reiškia nuolatinį profesinį tobulėjimą ir galimybes prisidėti prie inovacijų bei naujų produktų.

Debesų kompiuterija; skaitmeninis parašas, įgalinantis nuotolinį klientų pažinimą, sąskaitų atidarymą, sutarčių pasirašymą; robotizacija, leidžianti automatizuoti veiklos procesus; blokų grandinių technologija (angl. blockchain); paskirstytos duomenų bazės (angl. distributed ledger technologyDLT), kurios leidžia kurti naujus verslo modelius; dirbtinis intelektas (DI), kurio pagalba kuriami rizikų vertinimo modeliai – visa tai patenka į fintech apibrėžimą.

Startuoliai

Startuolių sektorius Lietuvoje ir toliau muša rekordus – beveik 800 įmonių vien per ketvirtą ketvirtį sumokėjo beveik 68 mln. eurų mokesčių. Tai net trečdaliu daugiau negu praėjusių metų antrąjį ketvirtį. Sparčiai didėja ir darbuotojų skaičius, kyla atyginimai. Vidutinis startuolių mokamas darbo užmokestis viršija 3 tūkst. eurų, dešimtyse įmonių darbuotojai gauna ir per 5 tūkst. eurų.

„Talentų poreikis yra didžiulis. Ne vienas startuolis atvirai sako, kad plėtrą stabdo tik specialistų trūkumas. Jeigu norime ir toliau sparčiai auginti Lietuvos ekonomiką, turime stiprinti švietimo sistemą, ugdyti šiandienos poreikius atliepiančias kompetencijas ir gebėjimus, didinti šalies patrauklumą talentų iš užsienio akyse“, – sakė daugiau nei 40 startuolių vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

793-iuose Lietuvoje aktyviai veikiančiuose startuoliuose dirba 16,3 tūkst. žmonių – penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

Lietuva gali didžiuotis net keliais itin sėkmingais startuoliais-vienaragiais (vertė virš 1 mlrd. eurų) – drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ bei kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“, visai neseniai įvertinta 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Kalbos apie galimą ekonominę žiemą lėmė, kad pasaulio technologijų bendrovės lėtina augimo tempus. Tačiau, I. Langaitės teigimu, nerimauti nereikėtų. „Ilgojoje perspektyvoje aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, gebančių kurti inovatyvius technologinius produktus, poreikis tikrai nemažės“, – įsitikinusi pašnekovė.

Mėlynoji ekonomika

„Mūsų namai dega“, – 2019 metais pasakė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Besidomintiems aplinkosauga verta atkreipti dėmesį į mėlynąją ekonomiką. Šio sektoriaus plėtra tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyksta sprendžiant opiausius vandenyno klausimus – didelę taršą, išteklių eikvojimą, rūgštėjančių vandenų ir didėjančių vadinamųjų mirties zonų problemą. Jau veikiantys jūriniai verslai vis daugiau dėmesio skiria priemonių ir procesų, mažinančių taršą bei skatinančių tvarumą, diegimui.

Mėlynoji ekonomika taip pat perspektyvus sektorius naujam ambicingam verslui kurti. Puikus to pavyzdys – „Inobiostar“ startuolis, sukūręs unikalią technologiją naftos teršalų neutralizavimui jūroje ir uosto akvatorijoje. „TechHub“ programoje idėja buvo pripažinta tarp TOP-5 geriausių.

„Kuriami produktai – aerogelis – iš popieriaus atliekų pagamintas naftos teršalų sorbentas ir natūralios kilmės sorbentas – šiaudai su naftą skaidančiais mikroorganizmais priskiriami perspektyviai mėlynųjų biotechnologijų sričiai. Jų pagrindas – iš Baltijos jūros išskirtų naftą skaidančių mikroorganizmų panaudojimas“, – pasakojo kuriamos biotechnologijos mokslinės grupės vadovė Tatjana Paulauskienė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.