...

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai

Verslas

2024.06.10

Autorius: bzn start

Temos: , .

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai

„Unicorns Lithuania“ l. e. p. vadovė Rūta Pukenė // Įmonės archyvo nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia beveik tūkstantis startuolių – 963, per metus startuolių skaičius šalyje augo 13 proc. Didžioji dalis startuolių šiandien veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse.

Apie 70 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo viešajam sektoriui (B2G). Dalis startuolių vienu metu veiklą vykdo keliuose skirtinguose segmentuose.

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai: 

  1. Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc. 
  2. Finansų technologijos (FinTech), 15 proc. 
  3. Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc. 
  4. Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc. 
  5. Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.

Lyginant su situacija prieš metus, populiariausių industrijų, kur startuoliai vykdo savo veiklą, sąrašas nesikeitė, tačiau daugėja dirbtinio intelekto (DI) srityje veiklą pradedančių verslų, pastebi startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ l. e. p. vadovė Rūta Pukenė.

„Crunchbase“ duomenys rodo, 2024 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, su DI susijusiems startuoliams skirtas rizikos kapitalo finansavimas pasaulyje padidėjo 4 proc., iki 12,2 mlrd. JAV dolerių. Sėkmingų pavyzdžių būta ir Lietuvoje – birželį paskelbta, kad lietuvių įkurtas dirbtinio intelekto technologijų startuolis „Spike“ ankstyvajame investicijų raunde pritraukė 3,5 mln. JAV dolerių investiciją. Gegužę apie pritrauktą 1,5 mln. eurų investiciją pranešė ir „Pixevia“, vystantys dirbtinio intelekto valdomas parduotuves. 

„Proveržio artimiausiu metu turėtume sulaukti žaliųjų inovacijų ir biotechnologijų srityse, aktualumo tikrai nepraras finansinių ar sveikatos technologijų, el. prekybos sektoriai. Atsižvelgiant į karo situaciją šiandien, Europoje didinami ir gynybos technologijų pajėgumai. Galimybių kurti aukštos pridėtinės vertės verslą turime daug, tad žinutė būsimiems startuolių kūrėjams būtų viena – kad ir kokia perspektyvi niša tai būtų, geriausi rezultatai stebimi, kai verslas kuriamas darant tai, ką mėgsti, moki ir supranti. Svarbu įžvelgti aktualią problemą, nebijoti rizikuoti ir įgalinant technologijas kurti aktualią bei tikrą vertę“, – sako R. Pukenė.

Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė priduria, kad būtent Lietuvai ne ką mažiau perspektyvus, strategiškai svarbus yra gyvybės mokslų ir sveikatingumo sektorius.

Lietuvos gyvybės mokslų sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais

„Jau šiandien matome aiškius šios industrijos augimo ženklus bei prognozuojame, jog ateityje kuriamų sveikatingumo technologijų inovacijų skaičius tik augs. Pamatyti šio sektoriaus rezultatus užtrunka, nes laikas, per kurį produktas praėjęs testavimo stadiją patenka į rinką gali trukti ir iki dešimties metų. Vis dėlto, praėjusią savaitę paskelbtas „StartupBlink“ pasaulinis startuolių ekosistemos indeksas jau dabar parodė, kad Vilnius yra antras geriausias miestas Europos Sąjungoje medicininių technologijų srityje, o Kaunas šiame sektoriuje užėmė trečią vietą. Mūsų šalis yra bene vienintelė ES narė, kurioje gyvybės mokslų sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais, o pernai šis sektorius išaugo 33 proc. – daugiausiai Europoje“, – pastebi K. Urbonaitė.

Sveikatos technologijų srityje labai svarbi yra infrastruktūra, intelektinė nuosavybė, žmogiškieji resursai bei finansavimas. Jau dabar Vilniuje ir Kaune įsikūrę svarbūs gyvybės mokslų centrai – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Vilniaus inovacijų pramonės parkas, „Bio City“, „Tech-Park“ Kaunas – jų veikla ir svarba artimiausiu metu tik didės. Tikimasi, kad šis sektorius plėsis ir regionuose. Pernai vien Inovacijų agentūros skelbto ES finansavimo kvietimo „InoStartas“ rezultatuose buvo matomas akivaizdus augimas, kai pateiktų medicinos technologijų startuolių projektų skaičius gerokai padidėjo.

2024 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą papildė 91,5 mln. eurų mokesčių. Šiandien Lietuvos startuoliuose dirba 18 tūkst. talentų. Lietuvos startuolių duomenų bazė visuomenei atverta ir realiu laiku atnaujinama inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.