...

Startuolių tendencijos 2016 metais: svarbiausia bus gera idėja ir gebėjimas konstruoti

Verslas

2015.12.29

Autorius: Gintaras Gimžauskas

Temos: , .

Startuolių tendencijos 2016 metais: svarbiausia bus gera idėja ir gebėjimas konstruoti

Asocijuotasis įmonės „Civitta“ partneris - Danielius Stasiulis. Gintaro Gimžausko nuotr.

Šie metai Lietuvai baigiasi skambiu akordu. Vienas įtakingiausių verslo leidinių pasaulyje „Forbes“ paskelbė, kad mūsų šalis yra 17-a pasaulyje pagal tinkamumą verslui. Tai reiškia, kad mes ne tik pakilome iš 22 vietos, bet ir aplenkėme amžinus varžovus – brangius kaimynus estus, kurie šį kartą liko 19 vietoje. Žengiant per Naujųjų metų slenkstį bus gera žinoti, kad lietuviai ir čia atvykstantys užsieniečiai gali gana nesudėtingai kurti verslą ir plėtoti naujausias bei pažangiausias idėjas.

Vis dėlto, net ir užimant tokią aukštą vietą prestižiniame sąraše, lieka amžinas klausimas, kas 2016-aisiais taps lemiamu veiksniu, leidžiančiu pasiekti kvapą gniaužiančių rezultatų ir sulaukti sėkmės. Galbūt net tarptautinės!

Išnarplioti šią Hamleto vertą dilemą bandėme kartu su konsultacijų grupės „Civitta“ atstovu Danieliumi Stasiuliu, kuris yra asocijuotasis įmonės „Civitta“ partneris, atsakingas už startuolių vystymą.

Pastebės tik tada, kai būsi pirmasis

Pasak D. Stasiulio, veiklą Lietuvoje pradedantiems verslams kai kuriuose rinkos segmentuose niekada nepavyks sulaukti pasaulinio pripažinimo, todėl jie turėtų orientuotis į regioninę plėtrą. Tokio atvejo pavyzdžiu jis įvardija po „Maximos“ sparnu esantį projektą „Barbora“.

„Visais aspektais žiūrint, tai puikus startuolis, plėtojamas kaip vietinis verslas su regioninėmis ambicijomis ir techniškai beveik niekuo nenusileidžiantis amerikiečių gigantui „Instacart“. Tačiau lietuvių projektas dėl savo geografinės padėties ir tam tikrų verslo aplinkos niuansų niekada netaps pasaulyje populiariu įrankiu. Daugiausia, ką jis galėtų pasiekti, yra regiono lygis, o tuomet jau jį greičiausiai nupirktų didesnis konkurentas“, – svarsto pašnekovas.

 

„Ilgainiui visos mechaniniais procesais pagrįstos profesijos, kurioms nereikia kūrybos, tik pradės nykti. Jose įsitvirtins robotai, o žmogus turės susitelkti į kūrybą. Toks perversmas turėtų padidinti bendrą produktyvumą“

D. Stasiulis

 

Tačiau tai neturėtų atgrasyti žmonių nuo noro imtis kurti startuolius. Anot D. Stasiulio, svarbu iššauti laiku, kai pasaulyje niekur nerasi panašaus projekto arba būsi visa galva pranašesnis už kitus. Tokia startine pozicija puikiai pasinaudojo naujoji Lietuvos verslo žvaigždė „Vinted“.

„Kai jie pasirodė su savo sprendimu, niekas panašaus produkto nekūrė, niekas nekreipė dėmesio į tą nišą. Svarbiausia, nieko panašaus nebuvo Silicio slėnyje. Jei ten tuo metu būtų atsiradęs panašus sprendimas, vargu ar lietuviams būtų pavykę pritraukti investiciją“, – tikina konsultacijų grupės „Civitta“ atstovas.

Jis taip pat pabrėžia, kad „Vinted“ yra ne tik puikiu laiku pasirodęs projektas, bet dar ir kokybiškai plėtojamas. „Vinted“ komanda sugebėjo įrodyti savo profesionalumą garsiems užsienio investuotojams ir įgijo jų pasitikėjimą. Jei nebūtų minėtų sudedamųjų dalių, startuolis, anot pašnekovo, geriausiu atveju būtų tapęs regioninės reikšmės įmone, o ne pasaulinio lygio verslu.

Rinkos dydis svarbu, nebent turi revoliucinę idėją

Lietuva startuoliui „Vinted“ tapo puikiu bandomuoju lauku. Čia eteris nebuvo užkimštas informacija, todėl jie galėjo lengvai išbandyti sumanymus, o žmonės greitai sužinojo ir įvertino naują sprendimą.

„Šalies ir rinkos mažumas tokiais atvejais yra pranašumas. Tačiau, jei kalbėsime apie siauras nišas, tokiu atveju pageidautina, kad vartotojų armija būtų kuo didesnė. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Anglijoje ar JAV specifiniai sprendimai, kurių poreikis yra ribotas, gali puikiai gyvuoti. Tačiau Lietuvoje toks verslas netaps tvarus“, – aiškina D. Stasiulis.

Žinoma, visada galima klientų būrį bandyti plėsti, einant į naujas rinkas, stengiantis įsitvirtinti konkrečiame regione, tarkime, Rytų Europoje. Tačiau tai labai sunki užduotis, nes ten, kaip ir visoje Europoje, nėra bendros rinkos. Vyrauja milžiniška fragmentacija, neleidžianti lengvai diegti naujovių. Tokia kliūtis ypač nepalanki dar nedidelės įmonėms. Gerų galimybių daug pasiekti turi dažniausiai tik milžiniškomis korporacijomis tapę startuoliai.

„Puikus pavyzdys – „Uber“, kuris tapo milijardine bendrove, galinčia sau leisti galynėtis su sistema. Net tais atvejais, kai šalis, pavyzdžiui, Prancūzija, imasi kovoti su inovacijų įstatymų numatytais draudimais, bendrovė nesustoja ir tyčia pažeidžia juos, kad vėliau galėtų bylinėtis teismuose. O pastarieji juk kainuoja fantastiškas sumas“, – sako pašnekovas.

Jo manymu, „Uber“, kaip ir daugelis kitų pasaulinės sėkmės sulaukusių startuolių, turi svarbų bendrą bruožą. Dauguma jų yra kurio nors segmento revoliucionieriai, iš esmės keičiantys senos sistemos taisykles. Jeigu taksi verslą supurtė „Uber“, tai „Groupon“ transformavo prekybą, paremtą televizijos reklamomis ir katalogų siuntimu. Na, o atėjus finansų krizei ir bankams užsukus paskolų kranus, žmonių poreikį ėmė tenkinti iš pradžių greitųjų kreditų bendrovės, o vėliau ir sutelktinio finansavimo platformos (angl. P2P lending).

„Jų, kaip ir grupinio apsipirkimo, sprendimus lietuviai greitai nukopijavo, vos tik pamatė, kad tai idėja, galinti gyvuoti ir nedidelėje rinkoje. Aišku, po kurio laiko šis bumas gali atslūgti, tačiau esmės tai nepakeis – bankų sektorius yra pasenęs ir jį netrukus, gal po dešimtmečio, kas nors visiškai pakeis“, – neabejoja D. Stasiulis.

Pasak jo, jau dabar Maltoje steigiami virtualūs bankai, tokie kaip „Nemea“, neturintys fizinių skyrių ir ten dirbančių žmonių. O JAV dar niekaip neatsisakoma popierinių čekių išrašymo.

„Kai lankydamasis Silicio slėnyje gavau čekį, su kuriuo turėjau pėdinti į banko skyrių, aš mokėtojo klausiau: „Kodėl nedarote pavedimo internetinėje bankininkystėje?“ Jis atsakė, kad vien man pakeisti mokėjimo būdą iš čekio į pavedimą internetu užtruktų tris mėnesius, o taip ilgai laukti pinigų šiais laikais protu nesuvokiama. Užtat Afrikoje, kur dabar viskas kuriama nuo nulio, diegiamos pačios moderniausios bankinės sistemos pasaulyje – pinigai be vargo pervedami išmaniuoju telefonu“, – pasakoja startuolių vystymo ekspertas ir priduria, kad pakeisti seną sistemą daug sunkiau, nei įdiegti visai naują.

Perėjimas nuo techninio prie kūrybinio darbo

Startuolių kūrimo bumas, pasak D. Stasiulio, žymi naujos kultūros, kuriai būdingas siekis didinti sukuriamą vertę, pradžią. „Industrializacija į pasaulį buvo atnešusi nepasotinamą norą viską organizuoti taip, kad būtų pasiektas kuo didesnis efektyvumas. Kiekvienas darbuotojas turėjo išspausti iš savęs maksimalų rezultatą. Dabar svarbesni darosi visai kiti dalykai. Ne vien tik materialinė, bet ir socialinė vertė. Manau, ateitis priklauso būtent aukštesnių vertybių vedamiems verslams, siekiantiems pakeisti pasaulį į gerąją pusę“, – sako asocijuotasis įmonės „Civitta“ partneris.

Jo teigimu, tobulėjančios technologijos išlaisvina žmones ir leidžia jiems atsisakyti mechaninių darbų. Juos perima robotai ir dirbtinis intelektas. O žmonės turi progą daugiau dėmesio skirti įvairialypei kūrybai.

Paklaustas, ar įvairių robotų, autonominių automobilių ir kitokių technologinių stebuklų atėjimas nesukels bėdų ir neišaugins nedarbo lygio, pašnekovas tikina, kad tai tebus laikinas iššūkis. Anot D. Stasiulio, anksčiau didžioji pasaulio žmonių dalis dirbo su žemės ūkiu susijusius darbus. Dabar tokių yra tik labai nedidelis procentas. Tačiau pasaulis suktis dėl to nenustojo – viskas juda tolyn.

„Tiesa, kad toks pokytis įvyktų sklandžiai, reikia jau dabar galvoti apie tam tikrus švietimo sistemos pokyčius. Būtina, kad mokyklose ir universitetuose būtų skatinamas tiek verslumas, tiek kūrybiškumas. Dar geriau būtų, jei tuo rūpintųsi žmonės, kurie yra susidūrę su verslu, nes dabar neretai valstybinėse institucijose tuo užsiima asmenys, apie verslą ir verslumą beveik nieko neišmanantys“, – sako D. Stasiulis.

Kuri verslą šiandien – galvoji, kas bus po dešimtmečio

Žvelgdamas į artėjančius 2016-uosius, pašnekovas tikina matąs keletą svarbių tendencijų, kurios, tikėtina, padės suklestėti net kelioms sritims. Visų pirma kiti metai bus virtualiosios ir papildytos realybės metai. „Šis segmentas jau tikrai pribrendo, trūksta tik nedidelio postūmio ir viskas sprogs. Tiesa, „Google Glass“ nepavyko įsitvirtinti, tačiau tik todėl, kad jie pasirodė per anksti. Dabar vos ne kasdien pasirodo naujienų apie virtualiosios realybės proveržius ir tam pritaikytos įrangos kūrimą. Taip pat yra ir su papildytos tikrovės sprendimais, kurie suteiks daugiau galimybių turizmui, švietimui ir kitoms sritims. Pavyzdžiui, prekyboje jau pasirodė motociklininkams skirtas šalmas su įmontuota papildytos tikrovės įranga“, – pasakoja D. Stasiulis.

Kitas didelis netolimos ateities proveržis, pasak pašnekovo, turėtų įvykti dirbtinio intelekto srityje, kuri glaudžiai susijusi su robotika. „Ilgainiui visos mechaniniais procesais pagrįstos profesijos, kurioms nereikia kūrybos, tik pradės nykti. Jose įsitvirtins robotai, o žmogus turės susitelkti į kūrybą. Toks perversmas turėtų padidinti bendrą produktyvumą“, – aiškina konsultacijų grupės „Civitta“ atstovas.

Kalbėdamas apie inovacijas, kad ir dar palyginti tolimas, jis pabrėžia, jog apie jas negalvoti negalima. D. Stasiulio įsitikinimu, kuriant verslą šiandien būtina žvelgti 7–10 metų į ateitį. „Pavyzdžiui, steigti tradicinį taksi verslą šiuo metu būtų tikrai netoliaregiška. Ir ne tik dėl „Uber“ konkurencijos. Maždaug po dešimties metų, rinkoje masiškai paplitus autonominiams savavaldžiams automobiliams, taksistų profesija apskritai išnyks. Neteks prasmės ir valstybinių įstaigų taikomi reikalavimai, liepiantys saugoti taksistų darbo vietas“, – sako ekspertas.

Kiekvienas gali kurti, tik reikia sąlygų ir šiek tiek žinių

Pasak pašnekovo, 2016-ieji išsiskirs tuo, kad jie taps įvairių naujoviškų įrenginių kūrimo, gamybos ir pardavimo laikotarpiu. Reiškinys, vadinamas daiktų internetu, taps ne pažangiausiųjų privilegija, o masinio vartojimo objektu. „Iškilti šiai sričiai labai padėjo sutelktinio finansavimo platformos, leidžiančios surinkti gamybai reikalingus pinigus, ir, žinoma, atpigę techniniai komponentai. Turėdamas žinių ir įgūdžių, netrukus bet kas galės sukonstruoti savo telefoną ar kokį kitą įrenginį. Teoriškai jau dabar visos tam reikalingos prielaidos yra. Bėda tik ta, kad jaunoji karta yra atitolusi nuo elektrotechnikos ir nemoka surinkti įrenginių. Tiesa, tokiu išmanymu išsiskiria vyresni žmonės, todėl, pasitelkus, pavyzdžiui, „Lean Startup“ vadybą, galima sujungti skirtingų kartų žinias ir kurti išskirtinius įrenginius“, – įsitikinęs D. Stasiulis.

Anot jo, artėjančiai individualių įrenginių, kurie bus nuolatos sujungti su internetu, erai ruošiasi net didžiosios korporacijos, investuojančios į milžiniškų fabrikų statybas. Jų savininkai sako, kad taip siekia išlikti reikalingi. Jie nori tapti paslaugos teikėjais, gaminančiais žmonių užsakomus įrenginius. O inovacijų kūrimas bus perleistas į atskirų individų ir nedidelių įmonių rankas.

Tam, kad minėta transformacija vyktų ir Lietuvoje – čia įsikurtų ne tik užsienio startuolių atstovybės, bet pasaulinio verslo pyrago atsiriektų ir lietuviai, pasak D. Stasiulio, reikėtų geriau išplėtoti pradedančiųjų įmonių finansavimo sistemą. „Mūsų šalyje nėra įrankių, kurie leistų nesunkiai gauti pradinį kapitalą, padedantį išbandyti idėją ir įsitikinti jos potencialu. Kiekvienas toks bandymas kol kas yra didelė rizika, finansuojama iš asmeninės kišenės. Aišku, tie, kuriems pasiseka, sulaukia investuotojų dėmesio, bet iki tol būni paliktas kapanotis savo jėgomis“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje trūksta ir bendrų darbo erdvių, kuriose startuoliai bei visi norintieji juos kurti galėtų dirbti sinergiškai. Anksčiau gyvavęs didžiausias bendradarbystės centras „HUB Vilnius“ nepasiteisino, o „Sapiegos Vilnius Tech Park“ dar tik kuriamas. Tiesa, pastarasis projektas suteikia daug vilčių, kad startuoliams jau netrukus mūsų šalyje pasidarys lengviau ir geriau.

„Situaciją palengvintų ir gana paprasti, bet drąsūs sprendimai. Pavyzdžiui, startuolių kūrėjams galėtų būti leista registruotis darbo biržoje ir metus ar dvejus iki pirmos reikšmingos investicijos, kol bandoma įsukti verslą, jiems valstybė mokėtų nustatytą pašalpą, kad ir 400 eurų per mėnesį. Tokiu atveju žmonės galėtų susitelkti į savo verslo plėtojimą ir negalvoti, ką reikės valgyti kitą savaitę“, – idėją, padiktuotą Suomijos valdžios parodyto susidomėjimo modeliu „Basic Income“, siūlo D. Stasiulis.

Tačiau, net jei šis pasiūlymas nepasieks Vyriausybės ausų, įmonės „Civitta“ atstovas įsitikinęs, kad Lietuvos startuolių ekosistemos laukia šviesūs laikai. Anot pašnekovo, jie ateis, kai sulauksime savo pirmosios tikros pasaulinės žvaigždės sėkmės, tokios kaip estų „Skype“. Tikėtina, kad ja taps „Vinted“. Be to, situacija pasikeis ir atėjus laikui, kai lietuviai bus sukaupę daugiau kapitalo ir galės jį investuoti į startuolių vystymą tiek tiesiogiai, tiek savo laiku.

„Esame jauna valstybė. Tarkime, Švedijoje ekonomika jau sena ir žmonės ten spėjo sukaupti nemažai kapitalo, kuriuo gali disponuoti. O mes esame dar palyginti vargšai. Bet viskas pasikeis dar po 15 metų. Tada turėsime ir pažangių milijonierių, ir šiaip pinigų daugiau turės tie žmonės, kurie juos sukaupė ne dėl spekuliacijų privatizacijos laikotarpiu, bet panaudoję savo sumanumą ir žinias. Tokie žmonės mokės investuoti į startuolius. Tikiu, kad kiti metai bus dar vienas žingsnis link tokio šviesesnio rytojaus“, – interviu apibendrinimu baigia asocijuotasis įmonės „Civitta“ partneris D. Stasiulis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.