Startuolių ekosistemos plėtros projektas
2022.07.15
Temos: Startuolis.
Pastaruoju metu daug kalbama apie startuolius, juo labiau, kad visai neseniai Lietuvoje atsirado dar vienas vienaragis, o Vilnius pasipuošė vienaragių stotele. Lietuvoje kuriami startuoliai iš tiesų turi nemažai potencialo išaugti į sėkmingas įmones. Joms, neretu atveju, tereikia suteikti tam tikrą pagalbą, postūmį bei pagelbėti įveikti iššūkius. Tokį kelią į sėkmę tiesia ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas, „Kurk Lietuvai“ įgyvendinamas „Startuolių ekosistemos plėtros projektas“. Apie projektą, jo svarbą ir įgyvendinimą pasakoja projektų vadovai Vilius Šlapelis ir Brigita Mikolajūnaitė.
Ambicingi tikslai
Abu projektų vadovai, pradėję pasakojimą apie projektą, pirmiausia teigia, kad turime galvoti apie visą ekosistemą. „Startuolių ekosistema – startuolių ir kitų šiame verslo segmente veikiančių ūkio subjektų, prisidedančių prie startuolių kūrimosi ir plėtros, visuma“ – sako V. Šlapelis. Šis projektas, gyvuosiantis iki šių metų rugsėjo 6 d., ir turi tikslą sukurti veiksmų planą viešosioms įstaigoms. Nors projektas nėra ilgalaikis, jo pasekmės turi būti matomos ir po kelerių metų. “Pagrindinis projekto tikslas yra išplėsti Lietuvos startuolių ekosistemą 3 kartus iki 2030 metų. Startuolių pardavimus išauginti nuo 2,8% BVP (vidurkis) iki 8,4% BVP (vidurkis), prekių ir paslaugų eksportą nuo 2963 mln. € iki 8889 mln. € bei pritrauktas investicijas nuo 632 mln. € iki 1896 mln. €.” – patikslina V. Šlapelis.
Veikia ekosistemoje, ne pavieniui
Brigita atskleidžia, kad projektas įtraukia suinteresuotas puses. “Diskutuojame su viešojo sektoriaus ekspertais ir ieškome konkrečių problemų sprendimo būdų. Šiuos sprendimus įtraukiame į veiksmų planą, kurį toliau perduosime viešųjų įstaigų įgyvendinimui”. Ir priduria, kad tai nereiškia, jog kiti dalyviai palikti be dėmesio. „Projektu stengėmės išgirsti visų ekosistemos dalyvių nuomonę, suburti pagrindinius mūsų rinkos žaidėjus ir ieškoti unikalios mūsų startuolių plėtros vizijos. Būtent todėl labai intensyviai kalbinome pačius aktyviausius ir daugiausia patirties turinčius Lietuvos verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovus“. Vilius papildo, kad šiuo metu visa startuolių ekosistema susiduria su 4 pagrindiniais sunkumais. “1. Infrastruktūros įveiklinimo (laboratorijų prieinamumo, efektyvaus įrangos panaudojimo) stoka; 2. Mokyklose ribotai mokoma verslumo įgūdžių; 3. Mokesčių lengvatų, skatinančių privačius asmenis investuoti į startuolius, trūkumas; 4. Dvigubas apmokestinimas verslo angelams”. Prie visų šių punktų stengiamasi prisiliesti ir vykdant „Startuolių ekosistemos plėtros projektą“.
Startuolių pasiekimai ir iššūkiai
Tikriausiai tiek girdėtas startuolio terminas ne visiems iki galo aiškus, tad V. Šlapelis patikslina, kas tai yra. “ “Startuoliai – didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, Juridinių asmenų registre registruotos ne ilgiau kaip 5 metus (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), taip pat kitos įmonės, turinčios didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, neatsižvelgiant į jų dydį ar veiklos trukmę”. Lietuva, pasirinkusi šūkį “Lithuania Co-create” („Atviri kurti kartu“) taip kviečia bendradarbiauti ir kurti kartu. Tad užsienio kolegų patirtis, jų sukaptos žinios, išbandytos praktikos praverčia ir V. Šlapeliui bei B. Mikolajūnaitei kuriant strategijas projektui bei padedant lietuviškiems startuoliams.
Paklausti apie tai, kas projekte ir patiems startuoliams šiandien kelia daugiausia iššūkių, abu pašnekovai kalba apie skirtumus tarp viešojo ir privataus sektorių. B. Mikolajūnaitė patikslina: “sunkiausia yra tai, kad vyrauja nemažas susipriešinimas tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Neretai privataus sektoriaus atstovai mato valstybę kaip trukdį, kaip kažką, kas visuomet sąmoningai renkasi riboti, nors iš tiesų nemaža dalis viešojo sektoriaus darbuotojų ir iniciatyvų yra orientuotos į pagalbą ir paramą verslui. Tuo tarpu viešasis sektorius kartais mato verslą kaip tam tikrą grėsmę. Taigi iš esmės, abi pusės ne visada linksta į bendradarbiavimą: kartais verslas linkęs teikti pastabas ir nepamatuotus lūkesčius be konkrečių pasiūlymų problemoms spręsti, o viešasis sektorius, nepasitikėdamas verslu, linkęs jį riboti”. Ir priduria: “yra galybė iššūkių, prie kurių sprendimų tikimės prisidėti ir šiuo projekto metu, tačiau didelė dalis klausimų, tokių kaip verslo ugdymas, priežiūros įstaigų požiūris į verslą, yra išsprendžiami, deja, ne per vienerius metus“.
Tiesa, pati pašnekovė pabrėžia, kad projektas nestokoja ir džiugių momentų bei pasiekimų. “Labiausiai džiugina matyti kaip privataus sektoriaus atstovai noriai įsitraukia, dalinasi patirtimi ir gerosiomis praktikomis, nuoširdžiai norėdami, kad procesai mūsų valstybėje taptų sklandesni. Džiugina matyti veiklius viešojo sektoriaus darbuotojus, kurie visomis išgalėmis stengiasi gerinti Lietuvos viešąjį sektorių”. Pabaigai abu kalbinti projektų vadovai, ir patys dabar kuriantys verslus, linki verslumo keliu žengiantiems nepamiršti, kad tai procesas bei kelias į mokymąsi bei įvairių sričių pažinimą. O sėkmę gali pavykti pagauti už uodegos ir po 3 ar 4 metų darbo.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.