Daugiau nei dešimt metų technologijų versle besisukantis Reinas Lemberpuu (38) buvo pirmasis bendrovės „Playtech Estonia“ (dabar vertinamos daugiau nei 2 mlrd. eurų) vykdomasis direktorius. Atsitiktinumų ir išnaudotų pasitaikiusių galimybių serija lėmė, kad 2014 m. jis tapo vienu iš Estijos startuolių ekosistemos plėtros krikštatėvių, kai įkūrė „Contriber“ ir startuolių bendradarbystės erdvę „Startup Hub“. Galiausiai 2016 m. R. Lemberpuu buvo išrinktas Estijos startuolių lyderių klubo prezidentu, tad turbūt būtų sudėtinga rasti tinkamesnį žmogų, galintį papasakoti apie estų laimėjimus startuolių srityje.

Viskas prasidėjo nuo per didelio biuro

Verslo pasaulyje R. Lemberpuu aktyviai dirba nuo 2001 m. – dar nuo tų laikų, kai startuolių, pasak pašnekovo, niekas nevadino startuoliais. Būtent šiai kategorijai galima buvo priskirti tuomet gimusią bendrovę „Playtech Estonia“, kurią pašnekovas pačioje pradžioje ir pastatė ant kojų.

„Pamenu, ieškojome sau biuro ir netikėtai Tartu centre atradome puikų pastatą, kurį su kolegomis nutarėme įsigyti. Tiesa, jis mums vieniems buvo per didelis, todėl pradėjome kviesti ir kitus pradedančiuosius verslininkus įsikurti su mumis po vienu stogu. Vos per šešis mėnesius biure laisvų vietų neliko“, – pasakoja estų verslininkas.

Anot jo, tokia sėkmė paskatino nupirkti dar vieną pastatą ir jame įkurdinti daugiau startuolių. Jų netrūko ir greitai net prireikė samdyti bendruomenės vadybininką, kuris organizuotų specialius renginius ir susitikimus, skirtus tik tuose biurų pastatuose dirbantiems startuolių nariams.

Į priekį veda sėkmės istorijos ir… Vyriausybė

Paklaustas, kuo skiriasi Estijos startuolių ekosistema nuo kitų Baltijos šalių, pašnekovas tikina, kad reikėtų pradėti kalbėti apie estų gerai įsisavintą amerikietišką startuolių sampratą. „Mums tai nauji, pažangūs ir pasaulinės plėtros potencialą turintys jauni verslai ar viso labo idėjos. Estų investuotojai, panašiai kaip amerikiečiai, pirmiausia žiūri į idėją, verslo planą palieka antram žingsniui. O Lietuvoje ir Latvijoje vis dar įsigalėjęs noras pamatyti ir apčiuopti konkretų startuolio siūlomą produktą“, – savo nuomonę dėsto R. Lemberpuu.

 

„Be moralinės reikšmės, pasisekimo sulaukę startuoliai tapo ir finansiniu užnugariu, nes jų įkūrėjai uždirbtus pinigus aktyviai pradėjo investuoti į vietinius projektus.“

R. Lemberpuu.

 

Jo teigimu, reikėtų prisiminti, kad dauguma naujų verslų iškart po įkūrimo neatrodo labai daug žadantys. Štai net ir „Skype“, anot esto, ilgai degino pinigus, kol pasiekė tam tikrą vertės ir kokybės lygį, kurį galėjo įvertinti visi.

Beje, tokių Estijoje gimusių bendrovių kaip „Skype“ sėkmė tapo rimtu pagrindu tolesnei vietinių startuolių plėtrai.

„Visų pirma tos sėkmės istorijos tapo įkvėpimo šaltiniu jaunimui, kuris pamatė, kad įmanoma pasiekti išties įspūdingų rezultatų. Be moralinės reikšmės, pasisekimo sulaukę startuoliai tapo ir finansiniu užnugariu, nes jų įkūrėjai uždirbtus pinigus aktyviai pradėjo investuoti į vietinius projektus“, – sako R. Lemberpuu.

Vis dėlto bene pagrindiniu Estijos pranašumu startuolių ekosistemos plėtros darbuose pašnekovas įvardija ypač glaudų Estijos valdžios ir startuolių bendruomenės bendradarbiavimą. Jis leidžia startuoliams operatyviai aptarti jiems svarbius klausimus aukščiausiu lygiu.

Išgyvena talentų trūkumą

Vienas naujausių estų startuolių laimėjimų ir bendradarbiavimo su Vyriausybe vaisių – įstatymas, reguliuojantis atvykstančių darbuotojų patekimą į šalį. „Iš esmės šis įstatymas leidžia startuoliams lengvatinėmis sąlygomis atsivežti reikiamų specialistų iš užsienio, suteikiant jiems darbo vizas“, – paaiškina R. Lemberpuu.

Jo teigimu, toks įstatymas buvo reikalingas Estijai, nes ji, kaip ir dauguma kitų nedidelių valstybių, turinčių nedaug gyventojų, išgyvena talentų badą. Tokiu atveju lieka vienintelė išeitis – talentus importuoti ir taip plėtoti vietinę startuolių industriją.

Iš užsienio atvykstančius specialistus R. Lemberpuu vadina naudingais ne tik todėl, kad jie padeda išvengti sąstingio dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus. Pašnekovo įsitikinimu, užsieniečiai daro teigiamą poveikį kiekvienam startuoliui, nes atneša naujų įžvalgų ir suteikia platesnį pasiekiamų kontaktų ratą.

„Pasaulyje dabar labai išpopuliarėjo vadinamasis skaitmeninių bastūnų (angl. digital nomads) gyvenimo būdas, kai, pavyzdžiui, IT specialistai mielai keliauja po pasaulį, neprisirišdami prie vienos darbo vietos, jas keisdami kas kelis mėnesius. Manau, mes iš tokių specialistų galėtume gauti daug naudos. Jie ieško įdomių iššūkių ir patogios darbo aplinkos. Kodėl gi jiems to nesuteikus?“ – retoriškai klausia pašnekovas.

Trūkumai ir pranašumai

R. Lemberpuu nežiūri į Estiją pro rožinius akinius. Jis mato ir realių problemų, trukdančių spartesnei startuolių ekosistemos plėtrai.

„Jeigu estai turi daug kompetencijų kuriant techninius sprendimus, mano manymu, jiems dar trūksta gebėjimų pardavimo srityje. Šalyje nėra užtektinai gerų pardavimo specialistų“, – pabrėžia verslininkas.

Jis taip pat nurodo, kad estų startuoliai turėtų geriau išmokti valdyti savo lėšas, o jauniems verslininkams derėtų pasimokyti lyderystės įgūdžių. Pastarųjų stoką, anot R. Lemberpuu, lemia tinkamų bendrovių, kuriose jaunimas galėtų įgyti praktinių žinių, stoka.

„Gali dirbti kad ir labai didelėje, svarbioje bendrovėje, bet jei ji bus ne iš tavo būsimo startuolio srities, įgytos žinios bus kone bevertės ir nepadės vystyti naujo verslo“, – sako pašnekovas.

Lietuvą mato kaip įrangos gamybos vietą

Paprašytas įvardyti kiekvienos Baltijos valstybės pranašumus, jis tikina, kad Lietuva turi didelį potencialą techninės įrangos gamybos srityje. Latvijos padėtis, anot pašnekovo, itin palanki, žiūrint iš logistikos perspektyvos. O estų didžiausiu pranašumu R. Lemberpuu įvardija vietinių gyventojų mentalitetą, padedantį sudaryti užsieniečiams įspūdį, kad jie mažiausioje iš trijų Baltijos šalių yra labiausiai laukiami.