Terminas vienaragis startuolių pasaulyje tampa vis dažnesnis. Taip vadinamos startuolių įmonės, viršijusios 1 mlrd. JAV dolerių vertę. Nors Lietuvoje šią žymą kol kas pasiekė tik startuolis „Vinted“, pasaulyje vienaragių atsiranda kur kas daugiau, ypač jie būdingi Kinijos rinkai. Vienas iš jų – vienaragis „Lufax“, įkurtas 2011 m. ir besispecializuojantis P2P (angl. peer-to-peer) investavimo rinkoje. „Lufax“ sukurta internetinė platforma skelbia galinti palengvinti investavimo procesą, teikdama kruopščiai atrinktus pasiūlymus norintiesiems investuoti. Verslo finansavimo įmonės „Noviti Finance“ vadovas ir įkūrėjas Linas Armalys apžvelgia startuolio „Lufax“ sėkmės priežastis ir įvertina tokios platformos įsikūrimo galimybes Lietuvoje.

Sėkmės priežastis – inovacijos ir griežtas reguliavimas

Vienas stipriausių Azijos rinkos finansinių technologijų (angl. fintech) startuolių 2019 ir 2020 m. susirinko apdovanojimus už inovacijas ir geriausią mobiliąją programėlę finansų technologijų srityje. „Lufax“ šūkis skelbia, kad pasitelkiant internetinę platformą, investuotojams bus sugrąžinta investavimo proceso kontrolė. Nuo verslo įkūrimo pradžios įmonei pavyko įgyvendinti daugiau nei 200 tūkstančių P2P sandorių, kurių vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių. „Lufax“ platformos mokestis: 4 proc. nuo kiekvieno pavykusio sandorio.

Vertindamas platformos sėkmę ir Kinijos rinką, finansų ekspertas L. Armalys kalba: „P2P rinka labai konkurencinga, pastaraisiais metais Kinijoje tokių platformų skaičius mažėjo. Stipriausios platformos dar labiau augo, o mažesnės ir silpnesnės – užsidarė. Pagrindinė platformų mažėjimo priežastis: didėjantis reguliavimas iš valstybės.“ Paskolų klausimu P2P kredituotojai tapo alternatyva smulkiems verslams, kuriems nepavyksta gauti paskolos bankuose. 2019 m. Kinijos policijai pradėjus tirti apie 380 įtartinų tarpusavio skolinimosi platformų, valstybė pradėjo griežčiau reguliuoti šį sektorių ir iškėlė platformoms aukštesnius kapitalo reikalavimus.

Ar „Lufax“ prototipas veiktų Lietuvos rinkoje?

Nagrinėjant „Lufax“ fenomeną, svarbu pastebėti, kad šiai finansinių technologijų platformai pavyko išlaikyti 0,3 proc. blogųjų paskolų rodiklį, kai industrijos vidurkis yra 1 procentas. Viena to priežasčių yra griežti atrankos kriterijai norintiesiems prisijungti prie „Lufax“ platformos. Prie įmonės sėkmės taip pat prisideda ir veiklų plėtimas. „Lufax“ užsiima ne tik investavimo, bet ir turto valdymo veiklomis. Matant „Lufax“ sukurtos P2P platformos sėkmę, kyla klausimas, kokios galimybės tokio tipo startuoliui Lietuvos rinkoje?

„Noviti Finance“ vadovas ir įkūrėjas L. Armalys atsargiai vertina peer-to-peer verslo modelį. „Nė vienoje šalyje, įskaitant ir Didžiąją Britaniją, kur P2P veikia jau penkiolika metų, šis verslo modelis nesugebėjo reikšmingai išpopuliarėti ir nesudaro rimtos konkurencijos tradiciniams kredituotojams. Priešingai: kai kurios P2P platformos nusprendžia tapti bankais, bet nė vienas bankas netapo P2P platforma“, – pabrėžia finansų ekspertas. Linas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu daug daugiau klientų pritraukia ir dėmesio iš investuotojų sulaukia kiti rinkos „naujokai“, vadinamieji neobankai (naujieji bankai): „Revolut“, „N26“, „Nubank“ ir kiti.

Tarpusavio skolinimo platformų iššūkiai

Kalbėdamas apie bendrą P2P investavimo platformų kontekstą, finansų ekspertas L. Armalys atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis platformų nesilaiko „Lufax“ atrankos standarto. „Vienas griežtesnių paraiškų vertintojų yra būtent „Lufax“ – tai iš dalies lėmė šios platformos sėkmę. Didelė dalis P2P platformų neprisiima paskolų nemokumo rizikos. Siekiant surasti balansą tarp noro daugiau parduoti ir siekio valdyti riziką, labai dažnai noras parduoti nugali. Paradoksalu, kad būtent platforma ir jos sukurti automatinio investavimo įrankiai bei paraiškų vertinimo įrankiai sprendžia, kas bus finansuotas, o kas ne. Naivu tikėtis, kad investuotojas gali priimti profesionalų sprendimą dėl finansavimo suteikimo, būtent šiam procesui palengvinti ir naudojami platformų sukurti reitingai“, – paaiškina „Noviti Finance“ vadovas.

Ekspertas pateikia palyginimą su Lietuvos P2P platformomis, kurios turėjo aukštą nemokumo procentą. „Iš 2019 m. „Paskolų klubo“ finansuotų klientų nemokūs tapo net 13,8 proc., o platformoje „Finbee“ nemokūs tapo 9,8 proc. klientų. Kai nemokumas toks aukštas, natūralu, kad investuotojų pageidaujama palūkanų norma tampa apie 15 procentų. Net ir su tokia palyginti aukšta palūkanų norma ekonomikos nuosmukio metu finansuotojas gali patirti rimtų nuostolių, tačiau tai menkai atsiliepia P2P platformoms, nes jos visą kredito riziką yra perkėlusios investuotojams“, – analizuoja L. Armalys.

Specialistas reziumuoja, kad: „esant aukštoms nemokoms ir aukštam investuotojų pajamingumo apetitui, P2P platformos yra patrauklios tik greitųjų kreditų vartotojams. Tokiu atveju P2P platformos niekaip neperlipa savo ribotumo ir nesugeba tapti realia alternatyva bankams ar kredito unijoms, tai galime matyti bene visose rinkose“. Pasak „Noviti Finance“ vadovo, nors vienaragio „Lufax“ sėkmė yra pelnyta, o griežti atrankos kriterijai pasiteisino, tokio masto fenomeną Lietuvos rinkoje įsivaizduoti sudėtinga, ypač turint galvoje minėtąsias rizikas.