Verslo vienaragiai – startuoliai, kuriems įvairių investuotojų dėka pavyko pasiekti 1 mlrd. JAV dolerių vertę. Šiandien, „CB Insights“ duomenimis, 440 vienaragių „ganosi“ pasaulinėje rinkoje, o kai kurie jų viršijo net ir 100 mlrd. ribą. Rokas Tamošiūnas, „StartupHighway“ įkūrėjas ir vadovas, dalinasi įžvalgomis apie lietuviškų startuolių galimybes tapti vienaragiais.

Orientacija į vartotoją

Kuri verslo sritis gali sulaukti panašios sėkmės, anot R. Tamošiūno, pasakyti gana sudėtinga, tačiau pastaruoju metu itin sparčiai plečiasi į vartotoją orientuoti verslai, tokie kaip „Vinted“, „Tesonet“ ar „Bolt“.

„Tokie verslai, kurių vienoje pusėje yra paslaugų teikėjas, o kitoje vartotojas, turi didžiausią potencialą užaugti greitai. Kažkas juos pamėgsta, įvertina paslaugas kaip kokybiškas ir priimtinas. Tada verslas gali pakartoti savo sėkmingą patirtį jau su klientu, tada ateina dar kitas. Taip susirenka gana daug. Net ir „marketplace“ principu veikiantys verslai – kai abiejose paslaugos teikimo pusėse yra vartotojai. Ir vairuotojai, ir dėvėtų drabužių pardavėjai gali gana greitai uždirbti. Žinoma, ne visos tokios istorijos būna greitos, bet kai kurios būna beveik žaibiškos. Taigi tokie „marketplace“ verslai yra geras raktas. Bet, žinoma, jie išsiskiria ir kitomis tipinėmis sėkmingų verslų ypatybėmis“, – atskleidžia R. Tamošiūnas.

Rizikos ir kantrybės

Startuoliai dažnai veiklą pradeda labai motyvuoti ir tikėdami savo idėja. Vis dėlto, remiantis statistika, tik vienas iš dešimties sulaukia sėkmės. „Labai akivaizdu, kad verslas negali apsiriboti tik viena rinka, jis privalo veikti net keliose. Ir tų rinkų skaičius turi būti gana nemažas. Daug sėkmės istorijų yra Amerikoje, tai galbūt pati mokiausia rinka. Mūsų europietiški pavyzdžiai rodo, kad verslai turi užkariauti bent kelias didesnes europines rinkas ir paskui gali lengviau užaugti. O tada jau visiškai bendri sėkmės receptai – reikia turėti labai stiprią komandą, patirties ir pasiryžimo, kantrybės. Net ir patys sėkmingiausi to nepasiekia per vienus metus. Dauguma užtrunka daugiau nei kelerius metus, kol tampa akivaizdu, kad čia tikrai bus didelė sėkmė“, – teigia pašnekovas.

Tai, kas yra nauja ir neišbandyta, gali atrodyti nepatikima. Verslas, kad ir kaip stipriai išplėtotas, yra neatsiejamas nuo rizikos. Būtent todėl, ypač startuolio atveju, reikia ypatingos drąsos. „Reikia kažkiek ir rizikos. Iš „Vinted“ istorijos matome, kad kelias nebuvo vienareikšmiškas, buvo nepasiteisinusių eksperimentų. Todėl reikia turėti pakankamai daug drąsos, kad visų pirma tuos eksperimentus įgyvendintum. Jei pažiūrėtume į „Bolt“ istoriją, jie eina į rinką, kur yra analogiškas žaidėjas, t. y. „Uber“. Jis yra globaliai žinomas ir veikia ne savo namų rinkoje. Bet jie vis tiek ryžtasi, o tam reikia drąsos. Dabar Vilniuje veikia ir „Uber“, ir „Bolt“, – pabrėžia R. Tamošiūnas.

Lietuva prieš Estiją

Lietuva įvairiose srityse gana dažnai lyginama su kitomis Baltijos kaimynėmis – Latvija ir Estija. Startuoliai ir jų virsmas vienaragiais nėra išimtis. Estija, į kurią dažnai lygiuojasi Lietuva, pirmoji iš visų trijų šalių galėjo pasidžiaugti turinti net kelis vienaragius.

„Mūsų kūrėjai ir mūsų verslumo bendruomenė šiek tiek skiriasi, nors galbūt tie skirtumai nėra lengvai apčiuopiami. Vis dėlto mūsų šalis skaitlingesnė, yra daugiau kūrėjų, turime daugiau startuolių nei Estijoje. Tačiau mes absoliučia išraiška vis dar pritraukiame mažiau kapitalo, todėl turime mažiau vienaragių, o Estijoje yra keli. Bet nors tas rodiklis ir atsilieka, auga tikrai sparčiai. Labai geras pavyzdys yra „Qoorio“, prieš tai vadintas „HumansApp“, kurį finansavo toks sėkmingas investuotojas kaip „Mangrove“. Prieš tai jokių jų investicijų mūsų regione net ir nebuvo. Tai yra labai geras ir garsus vardas. Jie investavo dar labai ankstyvoje stadijoje gana didelę sumą. Taip pat prisidėjo ir latvių „Change Ventures“, kurie jau antrą kartą investuoja į lietuvišką įmonę. Tai – permainų ženklai, kad ateinantys metai bus mūsų“, – tikina pašnekovas.

Valstybinė parama

Anot R. Tamošiūno, startuoliams valstybė taip pat yra linkusi nemažai padėti, nors pokyčių kai kuriose srityse dar reikėtų: „Lietuvos valstybė daro tikrai nemažai, to negalima praleisti. Yra valstybinių finansuotojų: akceleratoriai, valstybinės įmonės, tokios kaip „Lietuvos energija“, ar atskiros savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno, kurie finansuoja savo programą. Tas pats „LitBan“ yra įkurtas su „Invegos“ pagalba. „Versli Lietuva“, Mokslo technologijų ir inovacijų agentūra (MITA) stengiasi būti aktyvūs dalyviai. Tai pamatas, kuris yra tikrai nemažas. Taigi ačiū jiems už darbą. Tačiau, ką dar nuveikti, tikrai yra. Viena, ko mums vis dar trūksta, yra infrastruktūriniai, teisiniai dalykai. Tikrai padėtų konkretesnis valstybės planas, nes yra daug strategijų, pavyzdžiui, Lietuvos įvaizdžio strategija, keliskart performuota, neužbaigiama. Jei valstybė turėtų aiškią kryptį, kur siekiama lyderiauti: regione ar pasaulyje, startuoliai būtų vienas iš instrumentų tam pasiekti. Todėl reikėtų plėsti valstybės finansuojamų investuotojų ratą, gausinti akceleratorių, fondų skaičių, kurti daugiau konkurentų, siekiant, kad tie investuotojai finansuotų ir užsienio startuolius, kurie atvyktų į Lietuvą akceleruotis ar vystyti savo verslo. Taip galėtume tapti regioniniu, o gal net ir pasauliniu traukos centru.“