Kai menui ir verslui tenka dirbti kartu, tokią sąjungą tradiciškai lydi daug nesusipratimų, o skirtis tarp šių pasaulių įsivaizduojama kaip neįveikiama: menininkai sakosi esą išnaudojami, verslininkai – kad kūrėjus reikia nuolat kontroliuoti. Tačiau trejetas, už kurio stovi unikalią lietuviško dizaino baldų sistemą sukūręs startuolis „Spyndi“: dizaineris Mindaugas Žilionis (41) bei verslininkai Raimonda Klimašauskaitė (43) ir Andrius Pateckis (30), atrodo esantis išimtis, o šis pokalbis bus ne su „verslininkais“ ir „menininku“, o su sėkminga komanda, kurioje kartu diskutuojama ir apie baldų konstrukciją, ir apie finansavimo pritraukimą „Kickstarter“. Parduodant gana neįprastą šiai platformai produktą, jau per pirmąją dieną jiems pavyko surinkti net trečdalį užsibrėžtos sumos, o per tris savaites beveik dvigubai daugiau, nei apsibrėžė.

Nuo vienetinio baldo iki verslo

 

„Visi ja žavėjosi, čiupinėjo ir po kelerių metų supratome, koks tai laikotarpį aplenkęs, nesenstančio dizaino daiktas.“

R. Klimašauskaitė.

 

Raimondą ir Andrių, anksčiau dirbusius kitose verslo srityse, iš pradžių patraukė Mindaugo sukurti baldai, kuriuos pirko sau, ir netruko jau pripažintą Lietuvos dizainerį įtikinti bendradarbiauti gaminti rinkai. „Spyndi“ sistema jau 2007 m. laimėjo dizaino konkursą „Neformate“, tačiau ilgus metus keliavo po parodas ir stovėjo salono vitrinoje. „Visi ja žavėjosi, čiupinėjo ir po kelerių metų supratome, koks tai laikotarpį aplenkęs, nesenstančio dizaino daiktas. Kartą Mindaugas man pranešė: vienas klientas taip prisikabino dėl to „Spyndi“, negi reikės tą projektą vystyti?“ – trejeto susitikimą ir verslo pradžią su šypsena prisimena Raimonda.

„Yra labai daug dizainerių, kurie tiesiog sukuria gražų daiktą, tačiau jiems nėra svarbu, kaip jis veikia. Kaip dizaineris, Mindaugas mane žavi nevienadieniškumu, o verslui, kadangi jis nori gaminti produktą masiškai, svarbūs inžineriniai sprendimai“, – priduria pašnekovė.

„Spyndi“ kūrėjai svarsto, kad noras įsigyti inovatyvų ir ilgai vertę išlaikantį daiktą tapo jų produkto sėkmės „Kickstarter“ priežastimi. Su rėmėjais jie aktyviai mezgė kontaktus jau gerokai iš anksto, sudarinėjo ištisus sąrašus ir sako, kad tam prireikė daugiausia laiko, tačiau tai davė ir daugiausia grąžos. Taip pat daug investavo į reklamą, prototipų kūrimą.

Tam pritaria ir SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis (nuotr. kairėje). Finansų ekspertas pabrėžia, kad, norint sulaukti inovatyvaus produkto paklausos, reikia tinkamai išnaudoti rinkodarą ir numatyti gamybos planus. „Pagrindiniai veiksniai slypi tinkamoje rinkodaroje, ypač pačioje pradžioje pasitelkiant socialinius tinklus, interneto rinkodarą, t. y. kad reikiamą auditoriją laiku pasiektų tinkama žinia apie naują produktą. Kartu reikia numatyti ir gamybos planus, kad, esant didelei paklausai, galima būtų kokybiškai pagaminti reikiamą kiekį produkto, užtikrinti jo logistiką ir tiekimo kanalus„.

„Kickstarter“ reikia daugiau pasiruošimo, nei gali atrodyti, nes tai tik pristatymo platforma, o rėmėjų srautą kurti reikia pačiam, investuoti į tai“, – svarsto Mindaugas, paneigdamas plačiai paplitusią nuomonę, kad sutelktinio finansavimo platformos yra lengvas būdas gauti finansavimą bet kokiai idėjai.

Tarp verslo ir kūrybos

Pokalbio metu paaiškėja, jog kaip kad dizaineris Mindaugas gali dėstyti planus apie „Kickstarter“, taip Raimonda, pavyzdžiui, „Spyndi“ vystymo eigoje yra pasiūliusi tobulinti inžinerinį gaminio sprendimą. Atrodo, kad šioje komandoje kiekvienas žino apie visus gamybos etapus, net ir būdamas kitos srities specialistas. „Juk galėjau tą kėdę nupirkti ir padaryti verslą vienas pats“, – sako Andrius ir teigia manantis, kad skirtingos patirtys, amžius ir žinių bagažas jų komandoje yra ne trūkumas, o pranašumas.

Pritardamas Andriui, Mindaugas sako, kad vadovaujasi principu, jog kaip dizaineris jis turi ne tik sukurti, bet ir tobulinti bei vystyti produktus. „Kad ir koks būtum patyręs, vienam virti savo sultyse labai sunku, reikia ir atsitraukti, pažiūrėti iš šalies“, – teigia dizaineris, paneigdamas stereotipą apie kūrėją, kuriam svarbiausia tik pateikti idėją, nesirūpinant jos realizavimu.

„Reikia, kad publika pažintų tą daiktą: tai ir parodos, ir reakcijos, pasakoti, aktyviai viešinti – tam reikia galbūt kokių metų. Dizaineriams patarčiau labai aktyviai dalytis tomis idėjomis, neslėpti, kviesti verslininkus, ieškoti galimybių kiek įmanoma. Juk kas tavęs ieškos, jei nieko nežino?“ – pataria Mindaugas.

Raimonda sako pastebinti, kad tik ką mokslus baigusiems dizaineriams praverstų daugiau žinių apie verslą. „Susidaro įspūdis, kad [ruošiant dizainerius] vyrauja nuostata „dirbk kitiems“, o jeigu nori dirbti sau ir prekiauti, tai pats ir išmok, kaip tai daryti. Tai yra sunku, nes net ir patyrę žmonės, verslininkai ne visada būna sėkmingi. Kartais tenka girdėti, kaip jauni dizaineriai tarpusavyje kalba apie tai, kas verslui yra elementarūs dalykai, o jie apie tai kalba kaip apie didžiausius iššūkius. Tada supranti, koks yra atotrūkis“, – sako pašnekovė.

Noras tapti dizaino klasika

Pačių „Spyndi“ kūrėjų tikslai šiuo metu yra tobulinti ir optimizuoti gamybą. „Spyndi“ gamybai prireikė ypatingo dėmesio – jau vien pats baldas kol kas gaminamas rankiniu būdu iš daugybės medžio detalių. Verslininkai sako, kad per metus vystydami projektą jie patobulino sistemos techninius parametrus ir daug investavo į pasirengimą „Kickstarter“ kampanijai.

Anot jų, staigi tarptautinė sėkmė platformoje ir džiugina, ir kelia savotišką stresą. Čia surinktas lėšas jie investuos į gamybos procesą, nes norėtų mažinti „Spyndi“ savikainą. Toliausiai siekiančiuose verslininkų planuose – „Spyndi“ kaip plačiai atpažįstamas ir unikalus ženklas bei sukūrimas specialaus plastiko, kuris gamyboje leistų pakeisti medį ir padarytų sistemą įperkamą didesniam žmonių ratui.

Mindaugas pabrėžia, kad tokios platformos kaip „Kickstarter“ ir galimybė nesunkiai kurti produktų prototipus trimačiu spausdintuvu atveria pradedantiesiems dizaineriams iki šiol nebuvusias galimybes tapti matomiems bei patiems organizuoti produkto gamybą, orientuojantis nebūtinai į nacionalinę rinką. „Lietuvos dizainas turi perspektyvų, jeigu išplėsime galvojimo apie jį ribas“, – teigia dizaineris.

Jei norite pasikonsultuoti dėl verslo idėjos perspektyvumo ar įvedamo naujo produkto finansinio scenarijaus, galite kreiptis spausdami šią nuorodą.

„Spyndi“