Kai Rygos oro uoste perlipau į lėktuvą, skrendantį į Helsinkį, patogiau įsitaisiau ir pradėjau atidžiau klausytis. Po lėktuvo saloną zujo latviai. Jie visi gyvai apie kažką kalbėjosi savo kalba. Gėda, kad latviškai nemoku, bet paklausyti vis tiek įdomu, nes vis pagauni kokį žodelį, kurį supranti arba bent jau manai, kad supranti. Visai šaliai manęs įsitaisė grupelė jaunų latvių. Lėktuvui pakilus jie susėdo aplink nešiojamąjį kompiuterį ir pradėjo diskutuoti. Pasipylė tokie žodžiai kaip „startup“, „business“, „pitch“… Supratau, kad kompanija vyksta ten pat, kur ir aš – į SLUSH konferenciją Helsinkyje.

Gyrė renginio organizaciją

Helsinkis pasitiko atšiauriu vėju ir lietumi, tačiau jau kitą dieną švietė saulė, o danguje nebuvo nė vieno debesėlio. Vaikščiodamas po miestą vis galvojau, kad iš pirmo žvilgsnio nepasakytum, jog esi IT srityje kalnus verčiančios valstybės sostinėje. Helsinkyje viskas paprasta, šiaurietiškai ekonomiška.

Patekus į „Cable Factory“ – konferencijos vietą, prieš akis atsivėrė šiek tiek kitokia Suomija: moderni, pilna kūrybingų žmonių. SLUSH konferencijoje šiemet dalyvavo daugiau nei penki tūkstančiai dalyvių.

„Cable Factory“ už mūsų „Litexpo“ pastebimai mažesnis, tad ramesnio kampo paieškos buvo sunkios. Vis dėlto net ir šioje sumaištyje pavyko pagauti kelis lietuvius, kurie čia mezgė ryšių, ieškojo investuotojų.

Kas juo atginė ir kokie jų įspūdžiai iš konferencijos?

„Dragdis“ įkūrėjas Domas Sabockis negailėjo pagyrų renginio organizacijai: „Atvykome čia su labai paprastomis mintimis – tiesiog ieškome investuotojų. Neseniai gavome investiciją, kurios mums užteks dar metams, bet žinome, kad kitą investiciją gauti bus daug sunkiau, todėl kalbamės jau dabar. Susitikimų erdvė labai šauni. Ten susitikome su ne vienu investuotoju ir visiems, regis, labai patikome. Kiek buvau konferencijų, šita turbūt pati geriausia. Čia ir wi-fi veikia, ir žmonių daugiausia, ir sudėliota viskas stilingai.“

Susitikimams – atskira erdvė

„TrackDuck“ įkūrėjui Edmundui Balčikoniui labiausiai patiko organizatorių sprendimas sukurti atskirą erdvę, kurioje galėtų susitikti investuotojai ir „startupų“ sumanytojai.

„Pradėkime nuo to, kad viską čia organizuoja studentai savanoriai. Tai nėra kažkokia pelno siekianti organizacija. Turint tai omenyje, organizacija tikrai gera. Jeigu lygintume su profesionaliais renginiais, organizacija gal ir nėra ideali tvarkos ar eilių atžvilgiu, bet iš idėjinės pusės viskas labai gerai padaryta. Jokiame renginyje nebuvau matęs atskiros tvarkingos vietos, kurioje gali susitikti su investuotojais. Kelis mėnesius prieš tu gali susitarti dėl susitikimo. Čia per porą dienų galima susitikti su dvidešimt investuotojų. Niekur kitur to nebuvau matęs. Viskas labai gerai apgalvota, gal tik tvarkos trūksta. Mano manymu, „Login“ šiuo atžvilgiu geresnis“, – sakė jis.

SLUSH – nesibaigiančio maratono dalis

Daugeliui lietuvių, kurie dalyvavo SLUSH, tai buvo tik dar viena stotelė nesibaigiančioje kelionėje. Visur mezgami ryšiai, kalbamasi su investuotojais, pasakojama apie save.

„Šį rudenį labai daug kelionių. Tai aštuntas renginys per maždaug pusantro mėnesio. Pagrindinis mūsų tikslas – megzti ryšius, ieškoti klientų, partnerių. Galėčiau palyginti požiūrį į mus čia ir kituose renginiuose. Vakaruose jaučiamas kritiškas požiūris. Rytuose – ne. Iš visų kelionių mus geriausiai priėmė Kijeve ir Izraelyje. Ten jau nėra blogai būti lietuviu. Kijeve tu apskritai esi iš Vakarų, o Izraelyje šiaip daug žinoma apie Lietuvą. Ten gyvena daug litvakų, tad ryšiai gana stiprūs. O Vakaruose jaučiamas nepasitikėjimas. Čia tas pats, jeigu mums kas nors pasakytų, jog yra Kosovo ar Albanijos… Gerai, bet ar aš norėčiau tau palikti savo kreditinės kortelės numerį?

Suomiai bent jau žino, kur yra Lietuva, ir šiaip yra gana uždari, nerodo emocijų. Nepaisant to, mūsų kelias ilgesnis nei tų, kurie gimė Anglijoje ar JAV. Kita vertus, tai nereiškia, kad negalime jo nueiti“, – apie ne visada tiesų kelią pasakojo „IQ Polls“ įkūrėjas Rytis Laurinavičius.

Panaši ir „TransferGo“ istorija. Įmonės įkūrėjas Daumantas Dvilinksas tikino, kad tokios išvykos, per kurias siurbte siurbiama kava, duoda naudos: „Mes pastaruosius tris mėnesius ištisai keliaujame. Buvome Danijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Amsterdame, dabar ir čia. Susitinkame su investuotojais, su kuriais jau anksčiau užmezgėme ryšį. Sekasi tikrai neblogai. Čia gerai tai, kad galime labai lengvai reguliuoti savo laiką – visi yra vienoje vietoje. Nereikia keliauti po visą Europą. Kitas dalykas yra partneriai. Čia yra labai daug potencialių partnerių, kurie gali padėti. Nauda tikrai yra.“

Reikia žinoti, ko atvažiavai

Jaunieji lietuvių verslininkai sako, kad važiuojant į tokius renginius reikia žinoti, kodėl važiuoji, t. y. turėti aiškų tikslą. Tai gali būti partnerių paieška ar pažinties su investuotoju pratęsimas.

„Tokioms konferencijoms reikia ruoštis. Jeigu atvažiuosi su niekuo nesusitaręs, gali nebūti ką veikti. Ilgai važinėdamas supranti, kiek daug reikia įdėti darbo. Be to, niekada nežinai, ką čia sutiksi. Štai, pavyzdžiui, neseniai buvome Vokietijoje, kur suradome partnerių, apie kuriuos anksčiau net negalvojome. Taigi viskas priklauso nuo to, kaip esi pasirengęs ir kokio pobūdžio bus konferencija“, – sakė D. Dvilinskas.

Panašiai kalbėjo ir R. Laurinavičius. Jis sakė, kad tokiose konferencijose sutinki tuos pačius žmones. Viename renginyje tik paspaudi ranką, bet po dar kelių gali pasiekti ir rimtą susitarimą.

„Šis renginys tikrai gerai organizuotas. Susitikimams yra atskira erdvė, buvo galima dėl jų tartis iš anksto. Tačiau čia kaip ir visur – reikia daryti namų darbus. Ką iš anksto būsi susitaręs, tą ir turėsi. Vietoje ką nors pagauti būtų daug sudėtingiau. Investuotojus reikia pažinti keliais aspektais. Reikia žinoti, į ką jie investuoja, nes veiklos sritys gali būti labai skirtingos. Viskas priklauso ir nuo to, kaip bendraujama. Jeigu investuotoją, partnerį pamatai pirmą sykį, tai, be abejo, bus labiau mandagumo pokalbis, pasitikrinimas, ar esate vieni kitiems įdomūs“, – kalbėjo pašnekovas.