Kiekvienas startuolis imasi veiklos su begaliniu entuziazmu ir tikėjimu, kad viskas klostysis tobulai. Vis dėlto kartais pirmieji žingsniai gali pasirodyti sunkesni, nei tikėtasi, o pirmojo tūkstančio klientų gali tekti palaukti. KTU „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys pasakoja, kad dažna pradedančiųjų klaida, siekiant pritraukti pirmųjų vartotojų dėmesį, yra taikymasis ne į tą tikslinę auditoriją.

Priklauso nuo poreikio

Anot D. Smailio, vien todėl, kad sukūrėte produktą, tikėtina, jog vartotojų dėmesio nesulauksite ir visai nesvarbu, ar būtų kalbama apie pirmąjį tūkstantį vartotojų, ar apie kuklesnį jų būrį. Ypač svarbu tai, ar jūsų sukurta prekė arba paslauga yra reikalinga rinkoje tuo metu.

 

„Turite eiti pas tikrus savo potencialius vartotojus.“

D. Smailys.

 

„Didžiausias galvos skausmas – kiek vartotojams reikia jūsų produkto ar paslaugos. Blogiausi sprendimai yra tie, kurie nesprendžia problemos, neturi poreikio rinkoje (angl. traction). Įvardykite sau, kas yra jūsų klientai, segmentas pagal kriterijus, amžius, pomėgiai, elgsena, pajamos ir t. t. Tada eikite pas juos kalbėti tiesiogiai, gaukite ir fiksuokite nuomonę apie produktą ar paslaugą, rinkite grįžtamąjį ryšį“, – pataria pašnekovas.

Taip bus skleidžiama pirmoji žinia apie sukurtą produktą ir ji pasieks būtent tuos, kurie gali tapti potencialiais klientais. KTU „Startup Space“ vadovas pabrėžia, kad dar viena dažna pradedančiųjų klaida – netinkamas grįžtamojo ryšio teikėjų pasirinkimas.

„Tie, iš kurių siekiate gauti pirminį grįžtamąjį ryšį ir pagal tai tobulinti savo produktą, neturi būti jūsų artimi draugai, mama ar močiutė, nes jie dažniausiai gali suklaidinti, per daug pozityviai vertindami jūsų veiklą. Turite eiti pas tikrus savo potencialius vartotojus. Tai bazinis, pamatinis dalykas – rasti „traction“, t. y. poreikį rinkoje“, – įsitikinęs D. Smailys.

Būtina kalbėti

Dar viena problema, trukdanti sulaukti gausaus vartotojų srauto, yra perdėtas jaunų verslininkų, startuolių kuklumas, sustiprintas savo idėjos saugojimas.

„Tiems, kurie bijo pasakoti apie savo idėją, kol ji nėra tobulai išgryninta, palinkėčiau vis dėlto imti kalbėti. Negana to, linkėčiau kalbėti daug ir ypač daug apie savo idėją pasakoti potencialiems vartotojams. Vėlgi kalbėti reikėtų ne su artimais draugais ar giminėmis. Tada pagal poreikį lietis į bendruomenes, kuriose auga startuoliai, panašios stadijos ir brandesni sprendimai. Reikia pradėti eksperimentuoti“, – pirmosios sėkmės užuomazgas atskleidžia pašnekovas.

Perdėtas idėjų saugojimas priveda prie to, kad į rinką paleista prekė ar paslauga lieka mažai kam žinoma ir pasiekti pirmuosius savo vartotojus tampa sudėtinga. Žinoma, pašnekovas neneigia, kad idėją saugoti reikia, tačiau visa tai galima atlikti geresniais metodais negu tylėjimas, mat tyla dažniausiai atskleidžia komandos patirties stygių.

„Jeigu tai yra patento klausimas, tai išspręsti nėra sudėtinga, jeigu tam yra poreikis. Informacijos apie tai galima gauti nemokamai. Tačiau dažniausiai bijo kalbėti apie idėjas tie, kurie turi mažai patirties, o dar dažniau – neturintieji jokios. Dažnai tos geriausios, slapčiausios idėjos, apie kurias bijoma kalbėti, jau būna sukurtos, girdėtos, išbandytos ir pan. Dažniausiai pradedantiesiems baimę kelia ir klaidina informacijos trūkumas“, – pasakoja D. Smailys.

Svarbi komanda

Kad ir kiek giriama ir pabrėžiama idėjos svarba, anot pašnekovo, būtina prisiminti, kad idėja yra tik motyvacinis variklis, skirtas vizijai, krypčiai, dirbančių žmonių komandai suburti. Tačiau net ir pati geriausia idėja gali nepateisinti lūkesčių, jeigu su ja dirbs netinkami žmonės.

„Svarbiausia startuolio recepto dalis išlieka komanda. Tik turint tinkamai surinktą komandą, galima kalbėti apie sėkmės istorijas ir tūkstantinius vartotojų srautus. Matome tai pagal sėkmingus pavyzdžius“, – atskleidžia KTU „Startup Space“ vadovas D. Smailys.