Ne tik kolegės, bet ir draugės nuo paauglystės, pradėjusios rūšiuoti šiukšles, suprato, kad laikas kurti bendrą produktą. Tai vilnietė Rasa Syminaitė ir Ramona Rudgalvytė, gyvenanti Londone, įkūrusios el. parduotuvę „Nula“. Verslas, skirtas ne tik pardavinėti, bet ir šviesti visuomenę keisti kasdienius vartojimo įpročius.

Liūdna statistika skatino veikti

R. Syminaitė, viena iš „Nula“ įkūrėjų, teigia, kad ji kartu su kolege Ramona ne tik mąstytojos, bet ir darytojos. Diskusijos, pasibaigiančios idėjų generavimu, prasidėjo tada, kai draugės ėmė rūšiuoti: „Pradėjome ieškoti tvaresnių alternatyvų savo kasdienai ir buičiai. Pamatėme, kad jos po truputį kuriamos, pasaulis taip pat vis labiau pradeda kalbėti apie vienkartinio plastiko alternatyvas. Tačiau produktų paieškoms turime skirti daug laiko, juos atrasti nėra patogu, todėl dažnai vėl nueiname vienkartinio plastiko keliu. Pačios pradėjome svajoti, kaip norėtume, kad Lietuvoje egzistuotų viena patogi vieta, siūlanti alternatyvių, kokybiškų priemonių buičiai, padedančių išvengti vienkartinio plastiko.“

Besivystant pokalbiams, „Nula“ įkūrėjos suprato, kad nėra patogios platformos „zero waste“ produktams įsigyti. Veikti paskatino ne tik pasirinktas gyvenimo būdas. „Žinoma, idėjos įgyvendinimą paspartino ir liūdna statistika, skelbiama vis plačiau ir garsiau: per metus pasaulyje pagaminama apie 550 mln. tonų plastiko, apie 40 proc. iš jo yra vienkartinis, retai tinkamas perdirbti. Naujausio mokslininkų tyrimo apie mikroplastiko kiekį vandenyse duomenimis, mikroplastiko yra visur, kur buvo tirta: Anglijos ežeruose ir upėse, požeminiame vandenyje JAV, Jangdzės upėje Kinijoje ir Ispanijos pakrantėje“, – pasakoja R. Syminaitė.

Moko savo auditoriją

„Nula“ tikslas ne tik parduoti, bet ir paskatinti Lietuvą aktyviau kalbėtis ekologinėmis temomis. Būtent todėl vartotojai „Nula“ svetainėje gali pasiskaityti įvairių straipsnių ir idėjų, kaip pradėti gyventi rūpinantis gamta. „Labai stengiamės pozityviai, paprastai papasakoti žmonėms, kad alternatyvų vienkartiniam plastikui yra – ir daugeliu atvejų jos patogesnės nei vienkartinės šiukšlės. Nesakome, kad žinome atsakymus į visus ekologijos klausimus. Kai pradedi eiti į šios temos mišką, šis tankėja ir dažnai žmonės daro sprendimus iš nežinojimo. Mes kviečiame sužinoti ir domėtis kartu. Stengiamės, kad žmonės pradėtų sąmoningiau žiūrėti į savo kasdieną ir produktus, kuriuos renkasi“, – teigia pašnekovė.

Draugės bei kolegės yra aktyviai įsitraukusios ir į visuomeninę veiklą: „Mums be galo svarbu edukacija, todėl apie plastiko taršą kalbame renginiuose ir savo kanaluose. Imamės įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, paskelbėme aplinkai draugiškų vietų žemėlapį, kuriame pridedame restoranus ir kavines, pritaikiusius aplinkai draugiškus sprendimus ar skatinančius atsakingą vartojimą. Bendraujame su verslais ir organizacijomis, padedame jiems ieškoti tvaresnių sprendimų.“

Visgi R. Syminaitė mano, kad su savomis idėjomis būtų galima įsitraukti dar stipriau: „Siekiame, kad ateityje „Nula“ aktyviau kalbėtų ir apie kitus aplinkosaugos iššūkius – Lietuvoje apie tai kalbame per mažai.“

Apgalvoja kiekvieną procesą

„Nula“ bendraįkūrėja prisimena, kad nuo pat pradžių stengėsi būti išskirtine parduotuve su dar nematytais produktais: „Norėjome pradėti nuo priemonių, kurios mums atrodė, kad sugeneruoja daugiausia vienkartinio plastiko mūsų namuose. Kartu siekėme pristatyti Lietuvoje inovacijas, pavyzdžiui, džiaugiamės pirmosios Lietuvoje pristatydamos valiklių kapsules „Ocean Saver“ ar net valgomas vienkartines lėkštes, gaminamas šalia, Lenkijoje.“

Mokydama vartotojus ir siūlydama tvarius produktus, „Nula“ rūpinasi ir produktų atvykimo procesais. „Ieškodamos ir atrinkdamos priemones, pačios jas išbandome, norime, kad jos būtų ilgalaikės ir tvariai bei etiškai pagamintos. Taip pat svarbu, kad priemonės būtų gaminamos kuo arčiau, kad jų kelionė iki mūsų būtų trumpesnė ir paliktų kuo mažiau CO₂ pėdsako. Ne su visais produktais šiuo metu tai įmanoma, bet mes nuolat to siekiame“, – pasakoja R. Syminaitė.

Trys „Nula“ patarimai verslui

1. Svarbiausia susidėlioti prioritetus ir nebijoti klausti.
2. Į konkurentus reikia žiūrėti kaip į partnerius – šnekėtis, bendrauti, ieškoti naujų perspektyvų.
3. Svarbu susikoncentruoti į darbus, kurie teikia didžiausią ilgalaikę naudą, o ne į kasdienį mažų darbų tornadą.