Šiuolaikiniai žmonės yra kaip niekada sėslūs. Labiausiai tiesiogine šio žodžio prasme. Mes iš tikrųjų dienų dienas praleidžiame sėdėdami prie rašomojo stalo ir žiūrėdami į kompiuterio ekraną. Nieko keista, kad problemos dėl antsvorio ar laikysenos tapo itin dažnos. Kokia išeitis? Fizinis aktyvumas bei sportas. Ir tai ne tik kiekvieno asmeninis reikalas. Estas Martis Soosaaras, sukūręs platformą „SportID“, padedančią įmonėms suteikti galimybę savo darbuotojams sportuoti, neabejoja, kad fiziškai aktyvus ir sveikas žmogus – tai papildoma vertė bet kuriai įmonei. Jo vystomas startuolis jau plečia veiklą ir Lietuvoje.

Sėsli karta ir jos problemos

M. Soosaaras sako ir dabar nesantis tikras, kaip konkrečiai gimė „SportID“ idėja. Tačiau sporto ir aktyvaus gyvenimo srityse verslininkas teigia besisukantis gana ilgai. Šis darbas galų gale atvedė ir iki perspektyvaus startuolio.

„Dar gerokai prieš atsirandant „SportID“, aš dirbau organizuodamas sporto renginius įvairioms įmonėms. Tai veikla, kurią tęsiu iki šiol. Tačiau vienu metu net keli mūsų partneriai pradėjo klausinėti, ar nebūtų įmanoma sukurti paslaugos, kuri padėtų valdyti kasdienę sportinę veiklą įmonėse“, – prisimena jis.

Jau tuomet nemažai Estijos įmonių turėjo idėją savo darbuotojams pasiūlyti galimybę sportuoti už įmonės lėšas, bet jos paprasčiausiai neturėjo mechanizmo, kaip organizuoti tokias veiklas. Būtent tokį mechanizmą naujoji įmonė ir pasiūlė. Tikroji istorija prasidėjo 2012 metais. Tada „SportID“ ir pradėjo savo veiklą. Iš pradžių įmonė dirbo su keturiomis bendrovėmis, bet šiandien jau išaugo iki kiek daugiau nei dviejų šimtų klientų.

Pašnekovas teigia, kad fizinio aktyvumo skatinimas ilgainiui taps vis svarbesniu klausimu. Juk žmogus vis daugiau laiko praleidžia biuruose, o kai visą dieną praleidi sėdėdamas prie stalo, natūraliai kyla sveikatos problemų.

„Menkas fizinis aktyvumas lemia prastėjančią sveikatą. Visi žinome, kokia dažnėjanti problema yra antsvoris. Tačiau šalia to pilna ir kitų sveikatos problemų: silpna nugara, pečiai ir t. t. Maža to, žmonės paprastai iš biuro grįžta tiesiai namo ir toliau ilsisi ant sofos. Iš tokios rutinos sunku ištrūkti, jeigu nėra papildomos motyvacijos“, – teigia M. Soosaaras.

Fizinis aktyvumas – atsiperkanti investicija

Verslininkas pripažįsta, kad bene sunkiausia užduotis, su kuria susiduria „SportID“, yra švietimas. Platforma siūlo patogią galimybę, kaip įmonei finansuoti darbuotojų treniruotes, sportines veiklas. Natūralu, kad daugybei jų kyla klausimas: o kodėl reikėtų leisti įmonės pinigus tokiems dalykams?

„Iš tikrųjų dauguma įmonių sunkiai pasiryžta investuoti į tokias programas, nes paprasčiausiai abejoja jų tikslingumu. Žmogaus sveikatą jie nurašo tik jam pačiam. Taip, tai žmogaus asmeninė problema, bet ir darbdavys turėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs, sveiki žmonės yra produktyvesni, rečiau serga. Taigi išvengiama būtinybės kažkam susirgus perorganizuoti veiklą, delsti su darbais. Tai brangiai kainuoja“, – pabrėžia „SportID“ kūrėjas.

 

„Kitas modelis – tai įmonės sporto dienoraštis. Visi darbuotojai jį pildo ir taip motyvuoja kolegas, nes šie nenori atsilikti. Tokia sistema ne tik naudinga, bet ir smagi visam kolektyvui.“

M. Soosaaras.

 

Anot jo, fiziškai aktyvaus gyvenimo rezultatai ne taip paprastai pamatuojami, bet iš tikrųjų labai pastebimi. Fiziškai aktyvūs žmonės paprastai turi ir daugiau idėjų, išsiskiria aštresniu protu. Tai reiškia, kad jie gali daugiau sukurti.

„Visa tai patvirtina ir tyrimai. Skaičiuojama, kad, investavęs vieną eurą į darbuotojo sveikatą, atgal gauni apie šešis. Bėda tik ta, kad šie rezultatai nėra tokie akivaizdūs ir įmonėms ne iš karto pavyksta jais patikėti. Laimei, tendencija tokia, kad supratimas pamažu ateina. Ypač Šiaurės Europoje, Vokietijoje. Estijoje tokia praktika irgi vis dažnesnė. Lietuvoje situacija kiek keblesnė. Mano manymu, prireiks dar kelerių metų, kol didžioji dalis Lietuvos įmonių supras fizinio aktyvumo naudą“, – įsitikinęs M. Soosaaras.

Jis pasakoja, kad pirmieji startuolio klientai buvo įmonės, kurios pačios norėjo tokios paslaugos ir jos ieškojo. Taigi šioje vietoje „SportID“ tikrai pasisekė. Juk visada lengviau, kai žinai, kad tavo produktui yra realus poreikis.

„Šiuo metu „SportID“ siūlo dviejų tipų paslaugas. Pagal vieną modelį įmonės tiesiog suteikia darbuotojams tam tikrą pinigų sumą, kurią jie panaudoja sporto paslaugoms. Nesvarbu kokioms: fizinės parengties klubui, baseinui, tenisui ar pan. Kitas modelis – tai įmonės sporto dienoraštis. Visi darbuotojai jį pildo ir taip motyvuoja kolegas, nes šie nenori atsilikti. Tokia sistema ne tik naudinga, bet ir smagi visam kolektyvui“, – dėsto verslininkas.

Vizija – pasaulinė įmonė

Šiandien pagrindinis „SportID“ tikslas – pamažu plėstis į užsienio rinkas. Platforma jau veikia Lietuvoje, bet startuolio investuotojai buvo tie žmonės, kurie pradėjo skatinti mąstyti šiek tiek plačiau, už Baltijos šalių ribų. Jie nori, kad „SportID“ taptų pasauline įmone. Juk Estija visai nedidelė šalis. Lietuva šiek tiek didesnė, bet irgi tik šiek tiek. Tiesa, M. Soosaaras mano, kad ir Lietuvoje darbo kol kas tikrai pakanka.

„Kai Estijoje plėtėme savo veiklą ir skambindavome su savo pasiūlymų įvairioms įmonėms, kokios aštuonios iš dešimties gerai žinodavo, kuo naudinga mūsų paslaugos idėja. Jiems nereikėjo įrodinėti, kad verta atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Aš nesakau, kad visos jos iš karto nusipirko mūsų paslaugą, bet idėjos žinomumas jau buvo. Lietuvoje atvirkščiai. Didžiajai daliai reikia įrodinėti idėjos naudą. Tai mums šiek tiek nauja. Reikia prisitaikyti. Tačiau aš į tai žiūriu optimistiškai. Prireiks laiko, bet ši idėja prigis ir Lietuvoje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Šiuo metu „SportID“ komanda aktyviai kuria naują platformos versiją. Pagrindinis tikslas – kuo labiau automatizuoti sistemą.

„Kai dirbi Estijoje, gali daug ką daryti rankiniu būdu. Juk rinka maža, gali visiems skirti laiko. Didesnėms rinkoms visgi reikės nepalyginamai geriau automatizuotos sistemos. Tai barjeras, kurį mes turime peržengti, jeigu norime būti, tarkim, Vokietijoje, kurios rinkos dydis šimteriopai didesnis nei Estijos. Su šiuo uždaviniu mes ir dirbame. Neseniai pritraukėme apie 250 tūkst. eurų investicijų ir tikimės, kad su šiais pinigais galėsime priartėti prie savo tikslo“, – teigia M. Soosaaras.