Ekologijos problemos ir aktualijos nėra tik hipių dienas menantis reliktas ar dabartinio jaunimo protesto forma. Masinės gamybos ir vartotojiškumo persmelkto XXI amžiaus įtaka ir pasekmės vis labiau jaučiamos įvairiose srityse, tačiau verslo sektorius sparčiai ieško naujų alternatyvų, kurių viena – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Teigti, kad ši sritis yra neatrasta verslo tiek iš kliento, tiek iš paslaugos teikėjo perspektyvos, nebūtų teisinga. „EIT Inno Energy“ Centrinės ir Rytų Europos padalinio generalinis direktorius Jakubas Mileris teigia, kad susidomėjimas sparčiai auga, o galimybių šioje srityje taip pat netrūksta. 

Žaliosios energijos pranašumai

Augant sunaudojamos energijos kiekiui, itin svarbu rasti alternatyvų. Sprendimas rinktis atsinaujinančios ir tvarios energijos šaltinius gali būti vienas teisingiausių strateginių verslo sprendimų dėl dviejų priežasčių: mažesnių išlaidų ir didesnio vartotojų pasitikėjimo. Tokius energijos šaltinius, anot J. Milerio, plačiai naudoja ir didžiulės korporacijos, ir mažesni verslai. Tai gali būti finansiškai naudingas pasirinkimas, nes atsinaujinančios energijos kainos yra daug labiau nuspėjamos, o tradicinių energijos šaltinių įkainiai pastaraisiais metais tapo ypač nepastovūs. „Tam daug įtakos turi įvedami įvairūs taršos mokesčiai, ypač susiję su CO₂ emisijos kiekiais. Kitaip tariant, jei norima sukurti stabilų verslą, turėti stabilias energijos kainas yra sprendimas, kurį teks priimti“, – teigia pašnekovas.

Vartotojų poreikiai taip pat kinta ir tai yra viena iš priežasčių, lemiančių verslo orientavimąsi į atsinaujinančius energijos šaltinius. Anot „EIT Inno Energy“ Centrinės ir Rytų Europos padalinio generalinio direktoriaus, gyvenant eroje, kurioje išsiskirti ir konkuruoti dėl produkto funkcionalumo bei kainos įvairiems gamintojams ir prekių ženklams darosi vis sunkiau, pridėtinė vertė gali būti kuriama keičiant verslo veiklos principus. Šiuolaikiniam klientui ne mažiau svarbu tai, kad paslaugos teikėjas, prekės pardavėjas būtų socialiai atsakingas, siektų prisidėti prie ekologijos skatinimo bei taršos mažinimo.

„Visuomenės sąmoningumas sparčiai auga, todėl kompanijos privalo to paisyti ir prie to prisitaikyti, žengti tam tikrus žingsnius. Vienas svarbesnių elementų šiuo metu yra tvarumas, vartotojų suvokimas, kaip konkretus verslas rūpinasi ateities kartomis“, – tikina J. Mileris.

Europa ar Azija?

Tapo įprasta, kad daugybė prekių gaminama Azijos šalyse – dažniausiai dėl pigesnių žaliavų ir darbo jėgos. Tačiau ekologijos principais grįstas verslas turi gana daug perspektyvų Europoje ir prisideda prie konkurencingumo su Azijos rinkomis didinimo. Anot pašnekovo, įsitikinimą, kad gamyba kituose regionuose gali būti pigesnė, dažniausiai skatina klaidingas išlaidų apskaičiavimas: „Didžiausia problema dažnai yra tai, kad ne visos kainos pakankamai įvertinamos, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, turintis ypač didelį poveikį klimato kaitai ir pasaulio ekonomikai. Europos Sąjunga siūlo apmokestinti anglies dioksido išmetimą visų prekių gamybai, planuojama, kad klimato kaitos mokesčiai nuo 2050 m. sudarys 1–5 proc. BVP, sumos skaičiuojamos trilijonais eurų. Jei atsižvelgsime į visa tai, Azija ir kiti regionai pagal bendrąsias išlaidas nėra daug pranašesni už Europą.“ Tikėtina, kad įvedus mokesčius gamybos kainos išsilygins ir tokio tipo konkurencijos neliks.

J. Milerio teigimu, tvarumo ir ekologijos srities veiklai bei plėtrai nemažai įtakos turi įvairūs reglamentai, kiekvienos šalies vidaus politika, įvairios tvaraus verslo akceleravimo programos. EIT – Europos inovacijų ir technologijų institutas, kurio dalis yra ir „EIT Inno Energy“, kartu su ES komisija, įvairių sričių didžiausiais gamintojais ir asociacijomis skatina verslo galimybes Europoje, neperkeliant gamybos į pigesne darbo jėga išsiskiriančias Azijos šalis. Tokia parama ir konkurencingumo galimybės itin svarbios startuoliams bei visiems, norintiems infrastruktūros plėtra užsiimti savame regione.

„Vietinių vietiniams principas skatina tvarumo idėjos sampratą jau vien dėl trumpesnio transportavimo kelio. Tai užtikrina tiekimo grandinę, kurios sutrikdymą mes matėme dėl COVID-19, kai viskas buvo nutraukta ar sustabdyta tam tikram laikui. Kai kurios gamybinės kompanijos, kurių medžiagos atkeliaudavo iš Kinijos, susidūrė su dideliais sunkumais ir stipriai nukentėjo. Nevertėtų manyti, kad tokia pat pandemijos banga nekils ir po kelerių metų, todėl vietinių tiekėjų pasirinkimas gali padėti apsaugoti verslą“, – pabrėžia pašnekovas. 

Atsakingo verslo DNR

Ekologiškam, tvariam verslui kurti galimybių yra tikrai daug ir paramos netrūksta. Pašnekovas pastebi, kad viena didžiausių problemų yra tai, kad organizacijos pačios nenori generuoti energijos savo vykdomai veiklai ar gaminamai produkcijai, nors tvarūs sprendimai joms prieinami: „Dažniausiai jos nori ją tik įsigyti, bet nebūtinai visuomet dalyvauti valdymo, priežiūros procesuose.“ Kita vertus, galimas sprendimas – bendradarbiavimas su tam tikromis bendrovėmis pasirašant PPA (angl. Power Purchase Agreement) sutartis, kurios pastaruoju metu plačiai naudojamos didžiosiose Europos šalyse.

Atsinaujinančius energijos šaltinius norintis pradėti naudoti verslas pasirašo ilgalaikę terminuotąją energijos pirkimo sutartį ir tokiu atveju PPA kompanija gali pastatyti vėjo ar saulės jėgainių parką, rūpintis jo priežiūra, o verslas naudosis žaliąja energija nesirūpindamas dėl generavimo būdų.

„Ekologijos ir tvarumo siekis turėtų būti užkoduotas atsakingo verslo DNR, juk viskas nėra orientuota tik į pelno siekimą, lygiai taip pat svarbus ir vertės kūrimas visuomenei, ateities kartoms“, – įsitikinęs J. Mileris.