Visą pasaulį sukausčiusi pandemija, dėl kurios kilo didžiulė kovai su COVID-19 skirtų priemonių paklausa, parodė – Lietuvos pramonė gali konkuruoti ir gaminti paklausią produkciją net ir pandemijos laikotarpiu. Gamintojai sparčiai persiorientuoja ir rinkai tiekia kovai su COVID-19 skirtus produktus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei jai pavaldi verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ skatina Lietuvos pramonės įmones gaminti reikiamas priemones vidaus poreikiams ir  suteikia galimybę pradėti tarptautinę prekybą į Europos Sąjungos (ES) šalis, kurios taip pat susiduria su asmeninės apsaugos ir medicinos priežiūrai skirtų priemonių stygiumi.

Dezinfekcinio skysčio gamyba – raktas į sėkmę

Viena iš paklausiausių šiuo laikotarpiu prekių – dezinfekcinis skystis. Jis kasdien naudojamas rankoms dezinfekuoti, todėl padeda užkirsti kelią COVID-19 plitimui. Susidūrus su dezinfekcinio skysčio Lietuvoje trūkumu, savo veiklą perorientavo ir šį skystį pradėjo gaminti ne tik chemijos srities Lietuvos įmonės, bet ir vaistinės bei alkoholio gamintojai. Dalis bendrovių, pvz., polimerinę produkciją gaminanti bendrovė UAB „Polivektris“, aktyviai reorganizuojasi rengdamasi gaminti dezinfekcinį skystį.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ sutelkė Lietuvos verslo bendruomenę kovai prieš COVID-19 pasekmes visuomenei ir parengė Lietuvos gamintojų bei tiekėjų, kurie gali tiekti įvairias asmeninės apsaugos priemones, tarp jų ir dezinfekcinį skystį, sąrašą. Šiuo metu dezinfekcinio skysčio stygiaus nejunta ne tik gydymo įstaigos – jo vaistinėse ar prekybos centruose gali nusipirkti ir kiekvienas šalies gyventojas.

Lietuvoje jau išduota daugiau nei 40 leidimų gaminti dezinfekcinį skystį. Vien per kovo mėnesį jo pagaminta apie 2 tūkst. tonų. Pastaruoju metu dezinfekcinio skysčio pagaminama apie 150 tonų per parą. COVID-19 krizė parodė, kad, jei ne vietos gamintojai, dezinfekcinio skysčio mes neturėtume.

Paklausiems produktams gaminti – įmonių ir dizainerių iniciatyvos

Kita paklausi prekė karantino laikotarpiu Lietuvoje – daugkartinio naudojimo kaukės. Šiuo metu daugelis siuvimo įmonių perorientuoja veiklą ir užsiima šių kaukių gamyba, pvz., darbo drabužius siuvanti įmonė „Oyster & Co“ ėmėsi siūti tik kaukes, o UAB „Garlita“ pradėjo jas megzti. Verta paminėti, kad į daugkartinių kaukių kūrimo procesą įsitraukė ne vien mūsų šalies įmonės, bet ir garsūs Lietuvoje dizaineriai, tokie kaip Robertas Kalinkinas.

Siekdamos padėti Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriui kovoti su COVID-19, bendrovės „Interscalit“ ir AB „Audimas“ pradėjo gaminti medikams skirtus apsauginius drabužius – vienkartinius chalatus ir prijuostes. Šių įmonių dėka beveik 30 tūkst. vienkartinių chalatų ir beveik 1,3 mln. apsauginių prijuosčių pasieks Lietuvos sveikatos įstaigų darbuotojus. AB „Audimas“ jau pagamino apie 10 tūkst. vienetų  apsauginių daugkartinio naudojimo kaukių ir nuolat papildo jų asortimentą.  Ši įmonė siūlo ir veido apsauginius skydelius bei apsauginius akinius Lietuvos ir užsienio rinkai.

Lietuvos gydymo įstaigas taip pat pasieks daugiau kaip 330 tūkst. porų mūsų šalyje pagamintų vienkartinių antbačių. Juos realizuos ir į gydymo įstaigas pristatys 8 įmonių klasteris. Šio projekto sumanytojas – UAB „B-link pharma“. Šiuo metu Lietuvos įmonių lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, modifikuoti esamas prekes ar imtis naujos gamybos, atrasti naujas nišas ir klientus yra kaip niekada svarbūs verslui.

Inovatyvios gyvybės mokslų technologijos – šansas Lietuvos gamintojams

COVID-19 plitimas ir karantino laikotarpio paskelbimas ypač padidino gyvybės mokslų srities įmonių galimybes kurti inovatyvią produkciją. Biotechnologijų sektoriuje veikianti UAB „Intersurgical“ pradėjo gaminti modernius ir efektyvius respiratorius Lietuvos medikams. Šių respiratorių įmonė galėtų pagaminti apie vieną milijoną. Kita Lietuvos bendrovė – UAB „Teltonika“ – pradeda plaučių ventiliavimo aparatų prototipų gamybą. Jeigu prototipas bus sėkmingas, įmonė pradės šiuo laikotarpiu ypač reikalingos produkcijos pramoninę gamybą.

Norint sužinoti, ar gyventojai užsikrėtę COVID-19, reikia atlikti tam skirtą testą. UAB „LT Biotech“ jau pagamino „LTBPCR COVID-19“ rinkinį, kuris leidžia atpažinti COVID-19, aptikdamas virusą realiuoju laiku. Įmonė šiuo metu derina rinkinio testavimą nacionalinėje laboratorijoje. Kita Lietuvos bendrovė „Elegantech“ pagal ekspertų pateiktas specifikacijas ir pavyzdžius, naudodama 3D technologiją, pagamino ir „Santaros“ klinikoms pateikė bandomuosius šepetėlius COVID-19 tepinėliams imti. Šepetėliai bandomi su Lietuvos įmonės „Diagnolita“ gaminama terpe.

Europos Komisijos iniciatyva – bendra dalijimosi platforma

Europos Komisija (EK), siekdama, kad šalys dalintųsi informacija apie padėtį, susijusią su asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitomis medicininėmis prekėmis, įkūrė nuotolinę platformą „COVID-19 Clearing House“ (liet. COVID-19 informacijos centras). Šios platformos, kuriai  informaciją teikia ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija , vienas iš tikslų – padėti ES valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, reguliariai (bent kartą per savaitę) dalintis aktualia informacija, ypatingą dėmesį skiriant informacijai apie kovai su COVID-19  skirtų priemonių poreikį, įsigyjamas priemones ar numatomą jų trūkumą.

Platformoje „COVID-19 Clearing House“ ES šalys narės gali pateikti informacijos, kurioje nurodyti poreikiai (t. y. kokių priemonių trūksta, kokie produktai įsigyjami ar kokie numatomi trūkumai) ir siūlymai (t. y. kokias medicinines priemones šalies gamintojai gali pasiūlyti kitoms šalims įsigyti). Šiuos  siūlymus į platformą pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taip siekiama skleisti informaciją apie Lietuvos įmonių galimybes gaminti šiuo metu ypač aktualias asmens apsaugos priemones ir kitas medicinines prekes.

Eksportas – dar viena proga parduoti daugiau produkcijos

Dezinfekcinį skystį gaminančios Lietuvos įmonės galėtų jį parduoti Ispanijoje, Italijoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, kur egzistuoja aukšta šio produkto paklausa. Šiuo metu tiesiogiai kreiptasi į Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų nuo COVID-19 nukentėjusių šalių vyriausybes, kad šios patvirtintų Lietuvos gamintojų, kurie galėtų eksportuoti perteklinę produkciją, sąrašą.

Dezinfekcinio skysčio pardavimą ES reglamentuoja Bendrijos teisės aktai. Pagal juos numatoma, kad dėl pavojaus visuomenės sveikatai nacionalinės institucijos gali suteikti iki 180 dienų galiojantį leidimą vidaus rinkai tiekti biocidinius produktus. Tačiau ES teisės aktuose nėra užsimenama, kad vidaus rinkai produktą būtinai turi gaminti tos pačios šalies gamintojai. Vadinasi, Italijos, Ispanijos ar kitų ES šalių nacionalinės institucijos gali leisti Lietuvos įmonėms tiekti į jų rinką produktą iki 180 dienų.

Todėl, jeigu bent viena šalis patvirtintų mūsų įmonių sąrašą, jų produkcijai atsirastų nauja, nors ir laikina eksporto rinka. Tai padėtų Lietuvos verslui gauti papildomų pajamų ir būti gyvybingam šios COVID-19 sukeltos ekonominės krizės metu. Lietuva taip pat solidarizuojasi su labiausiai nukentėjusiomis ES šalimis ir joms padeda produktais, kurių turi ir gali pateikti didelius kiekius.