Kaimyninėse Baltijos šalių rinkose sėkmingai prekiauja jau daugiau nei 2000 Lietuvos pardavėjų, savo prekes siūlančių per „Pigu.lt“ Marketplace‘ą. Prekyba užsienio šalyse nuolat auga – 2021 metais per šį „PHH Group“ priklausantį Marketplace‘ą Latvijoje ir Estijoje prekiavo 31 proc. Lietuvos prekybininkų. Bendrai apėmus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos platformas, šiai dienai prekiauja jau daugiau nei 4000 pardavėjų, o asortimentą sudaro daugiau nei 3 mln. prekių.

Vietos pardavėjai užsienio rinkose šiemet pasiekė 48 proc. visos apyvartos: Latvijoje – beveik 25 procentus, Estijoje – daugiau nei 22 procentus. Didžiausią apyvartą – daugiau nei 51 procentą – lietuviai generavo savo namų rinkoje.

„Lietuvos pardavėjai vis aktyviau išnaudoja e. prekybos galimybes, kurios eliminuoja visus fizinius apribojimus, sienas tarp valstybių ir įgalina užsienio pirkėjus pasiekti taip pat paprastai kaip ir savo namų rinkoje. Lietuvos rinka yra didžiausia Baltijos šalyse, o „Pigu.lt“ prekės ženklas puikiai žinomas, todėl natūralu, kad būtent čia mūsų pardavėjai generuoja didžiausią apyvartą“, – sako l.e.p. „Pigu.lt“ Marketplace‘o vadovė Dalia Čiutaitė-Antanaitė.

Didelis susidomėjimas Suomijos rinka

Anot jos, šiuo metu prekybą užsienyje planuojantys pardavėjai labiausiai domisi perspektyvia Suomijos rinka, kuri savo dydžiu pranoksta Baltijos šalis. Vartus į Suomiją Marketplace‘as savo pardavėjams atvėrė praėjusį mėnesį, prekyba įgauna pagreitį – sėkmingai įgyvendinti jau keli tūkstančiai užsakymų. Grupės e. Prekyviečių asortimentą sudaro daugiau nei 3 mln. prekių

Tarp pardavėjų, prekiaujančių tame pačiame Marketplace, aktyviausi užsienio rinkose buvo latviai, kurie Lietuvoje šiais metais pasiekė didesnę apyvartą nei savo šalyje. Latvijos pardavėjų apyvarta Lietuvoje šiemet sudarė 38 procentus, Latvijoje – 35 procentus, Estijoje – virš 26 procentų. Užsienio šalių rinkose prekiauja jau 85 procentai visų Latvijos pardavėjų, savo prekes siūlančių per Marketplace‘ą.

Verslo plėtrai būtina diferencijuoti pardavimo kanalus

Estijos prekybininkų apyvarta, generuojama savo namų rinkoje, šiemet sudarė beveik 40 procentų, Lietuvoje – beveik 34 proc., Latvijoje – daugiau nei 24 proc. apyvartos. Kitose Baltijos šalių rinkose per Marketplace‘ą prekiauja 65 proc. Estijos pardavėjų.

„Šiandien kiekvienas pardavėjas, planuojantis pradėti e. prekybą, turėtų iš karto mąstyti apie visų Baltijos šalių ir Suomijos rinką kaip vieną ir nedalomą. Lietuva, Latvija, Estija yra sąlyginai nedidelės rinkos, todėl, norint užtikrinti verslo plėtrą ir diferencijuoti pardavimo kanalus, būtina plėtoti veiklą kaimyninėse šalyse“, – teigia D. Čiutaitė-Antanaitė.

Anot jos, pardavėjams, kurie nori pradėti prekybą gretimose šalyse, tereikia pasirūpinti konkurencingomis kainomis, kokybiškais prekių aprašymais ir nuotraukomis, o išvystytą infrastruktūrą su klientų aptarnavimo, sandėliavimo, rūšiavimo ir pristatymo paslaugomis mūsų užtikrina Marketplace‘o komanda.

Skiriasi pirkėjų skonis ir įpročiai

Vadovė atkreipia dėmesį, kad nors šalys yra kaimynės, bet pirkėjų skonis ir įpročiai skiriasi, todėl pardavėjai turėtų pasiruošti operatyviai reaguoti – pasiūlyti tai, ko reikia vietiniams pirkėjams. „Ypač tai pasakytina apie Suomijos rinką, kur pirkėjai puikiai išmano apsipirkimo internetu subtilybes ir yra itin reiklūs kokybei bei pardavėjų pažadams“, – konstatuoja D. Čiutaitė-Antanaitė.

Nors Marketplace‘as veikia skirtingais pavadinimais – „Pigu.lt“ Lietuvoje, „220.lv“ Latvijoje, „Kaup24.ee“ Estijoje ir „Hobbyhall.fi“ Suomijoje – pardavėjams užtenka vienos paskyros prekybai visose 4 rinkose su daugiau nei 11 mln. gyventojų.