Dažnai mobiliajame pasaulyje veikiantis ir didelių ambicijų bei planų turintis verslininkas, paklaustas, kas toliau, atsako – Vakarai. Suprask, tai reiškia žengimą į Vakarų Europos, JAV rinkas. Nieko keista, čia juk daugybė žmonių, kurie nori ir gali leisti gana daug pinigų geriems produktams. Tačiau galbūt mums reikėtų nukreipti dėmesį ne į vakarus, o rytus. Ir sakant „rytai“ omenyje turima ne Rusija ar Kazachstanas. Kalbama apie Tolimuosius Rytus: Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją. Tai šalys, kuriose gausu mokių, naujovių ištroškusių žmonių.

Jeigu suskaičiuosime šių trijų šalių bendrą populiaciją, gausime labai didelį skaičių – daugiau nei 1,5 milijardo. Turbūt sutiksite, kad, net ir vertinant atskirai, tai labai didelės rinkos. Prie viso šito dar reikia pridėti, kad šios šalys (ypač Japonija ir Pietų Korėja) yra labai išsivysčiusios technologiškai. Interneto skvarba didelė, dauguma žmonių turi išmaniuosius telefonus. Pavyzdžiui, Japonijoje yra 127 mln. gyventojų, o 70 proc. jų turi išmaniuosius telefonus. 40 mln. gyventojų nuolatos žaidžia mobiliuosius žaidimus. Taigi mobiliųjų programėlių, žaidimų kūrėjams šis regionas gali tapti tikrų tikriausia aukso kasykla. Tereikia žinoti, kaip tinkamai veikti šiose šalyse. Pasakyti sunkiau, negu padaryti, ar ne? Ką gi reikėtų žinoti apie šias tris dideles rinkas? Kokia informacija gali padėti siekiant sėkmės Tolimuosiuose Rytuose?

Kinija – unikalus žvėris

Kinija mobiliesiems kūrėjams itin patraukli šalis. Rinka čia tiesiog neįsivaizduojamai didelė. Kinijoje gyventojų jau beveik 1,4 milijardo, o pusė jų gyvena miestuose. Tai palyginti mažas procentas, bet kartu tai vienas patraukliausių aspektų, nes Kinija nepaliaujamai urbanizuojasi, todėl miestuose gyventojų vis daugėja. Kita vertus, ši šalis labai įvairialypė, o joje veikiantis reguliavimas gyvenimo irgi nepalengvina. Kinijoje yra daugybė kabliukų. Pavyzdžiui, čia nėra „Google“. Todėl produktai „Android“ parduodami per platintojus, kurie atsiriekia nemažą pelno dalį, be to, ir susirasti tinkamą ne visada paprasta.

Vis dėlto į Kiniją reikėtų žvelgti itin atidžiai. Prognozuojama, kad jau kitais metais ši šalis turėtų tapti didžiausia rinka mobiliajame pasaulyje. Pernai mobiliojo interneto vartotojų skaičius šalyje perkopė 0,5 mlrd. ribą. Beveik 80 proc. žmonių tai yra pagrindinis prieigos prie interneto šaltinis. Todėl užkariavus mobiliąją rinką atsiveria daugybė galimybių. Tai, kokia didelė Kinijos rinka, labai gerai parodo demografinė statistika. Kinijoje yra net apie 100 miestų, kuriuose gyventojų skaičius viršija milijoną.

Ką mėgsta kinai? Šiuo metu Kinijoje populiariausi „Card Battle“, „Casual“ tipo žaidimai. Tarp dešimties mėgstamiausių rastume ir strateginių, kovinių žaidimų. Kinai labai mėgsta spalvas, mielus žaidimus. Paprastai kinai yra naujokai žaidimų pasaulyje, todėl reikėtų susitelkti į paprastus žaidimus. Jie turėtų būti perprantami lengvai, išsiskirti lengvu valdymu, bet būti ir gana sunkiai pabaigiami. Kinai mėgsta iššūkius. Tai padeda ir lengviau monetizuoti produktus, nes vartotojai noriai perka papildomas gyvybes, pagreitinimą, dovanėles, išskirtinumo suteikiančių papildymų.

Einant į Kinijos rinką nereikėtų susitelkti vien į Pekiną, Šanchajų ar kitus didžiuosius miestus. Gal net patraukliau atrodo „mažieji“ miestai, turintys po 1–3 mln. gyventojų. Gyventojams čia trūksta pramogų, todėl mobilieji žaidimai yra puikus būdas jų gauti. Reikėtų atsiminti tik tai, kad tiek tokiuose miestuose, tiek visoje Kinijoje telefonai yra prastesni, todėl ir žaidimus reikėtų kurti tokius, kad jie veiktų nestrigdami ir naudojantis senesniais aparatais.

Japonija – ne visai tokia, kokią įsivaizduojame

Japonai mėgsta žaisti ir žaidžia gana daug. Vis dėlto pagrindinis žaidimų įrankis yra žaidimų pultai. Nors du trečdaliai japonų ir naudojasi išmaniaisiais telefonais, bet nuolat žaidžiančiųjų yra gerokai mažiau. Tačiau tie, kurie žaidžia noriai, moka, o Japonijos rinka mobiliesiems kūrėjams yra bene pelningiausia pasaulyje. Vien pernai japonai išmaniųjų telefonų žaidimų rinkoje išleido daugiau nei 5 mlrd. dolerių. Didžiausias grynasis pelnas, kurį mobilieji kūrėjai gavo iš vieno atsisiuntimo, pernai siekė 4,48 dolerio. Tai didžiausias skaičius visame pasaulyje.

Nemaža dalis mobiliųjų kūrėjų naiviai mano, jog anglų kalba yra tokia universali, kad su ja galima užkariauti visą pasaulį. Tik ne Japoniją. Japonai gana gerai moka angliškai, bet jie vis tiek nori japoniško programėlių ar žaidimų varianto. Todėl reikėtų suteikti tai, ko jie nori. Japonai moka noriai, bet tik tada, kai produktas kokybiškas ir atitinka jų lūkesčius. Populiariausias mokėjimo būdas – abonentinis mokestis (angl. subscription), kai už produktą kiekvieną mėnesį mokama atitinkama suma.

Reikėtų atsiminti, kad šalia „AppStore“ ar „Google Play“ Japonijoje veikia ir vietinės parduotuvės. Svarbiausios jų: „dMarket“, AU, „SoftBank“. Japonijoje jos labai populiarios, nes yra orientuotos į vietinę rinką. Neretai daug protingiau savo produktą pardavinėti būtent per jas. Jos itin patrauklios bendrovėms, turinčioms mažesnį biudžetą, nes čia norint pasiekti norimą poziciją prireiks mažiau investicijų. Veiksmingą rinkodaros kampaniją galima pradėti su 20–50 tūkst. dolerių.

Pietų Korėja – šalis, kurios potencialas skleidžiasi tik dabar

Pietų Korėja yra pati mažiausia iš trijų šalių, bet ir joje gyvena daugiau kaip 50 mln. žmonių. Didžiausias Pietų Korėjos išskirtinumas ir patrauklumas slypi techniniame išsivystyme. Šalyje veikia pats greičiausias internetas visame pasaulyje. Visoje šalyje veikia nemokamas belaidis ryšys, todėl greitis ir techninis pajėgumas yra labai didelis. Kitaip tariant, mobiliesiems kūrėjams tai yra puiki vieta išbandyti pačius geriausius savo produktus.

Pietų Korėjoje 72 proc. žmonių naudojasi išmaniaisiais telefonais. Devyni iš dešimties aparatų turi operacinę sistemą „Android“. Čia visiškai nieko keista, nes „Samsung“ bei LG yra korėjietiškos įmonės, o žmonės tiesiog palaiko savus gamintojus. Korėjiečiai apskritai mėgsta vietinius produktus, todėl einant į šią rinką reikėtų prisitaikyti. Korėjiečių kalba, korėjietiški motyvai yra didelis pranašumas.

Pietų Korėjos žaidimų rinka labai įdomi tuo, kad žmonės tik palyginti neseniai pradėjo atrasti mobiliuosius žaidimus. Populiariausia žaidimų platforma išlieka asmeniniai kompiuteriai. Taip yra dėl XX a. 10-ajame dešimtmetyje įvesto žaidimų pultų draudimo. Žaisdami asmeniniais kompiuteriais žmonės priprato prie geros kokybės, sudėtingesnių žaidimų, todėl tai reikėtų turėti omenyje. Korėjiečiai moka noriai, todėl duoti tai, ko jie nori ir tikisi, tikrai verta.

Kaip ir Japonijoje, Pietų Korėjoje šalia „AppStore“ ir „Google Play“ veikia vietinės parduotuvės, kuriose neretai pristatyti produktą apsimoka netgi labiau. Didžiausios yra „Talk“, „Line“ ir „Tw“. Tai itin geras pasirinkimas mažesnėms bendrovėms. Vartotojų šiose platformose netrūksta. Vien „Talk“ jų turi apie 37 milijonus.