Lietuvos eksporto rinka puikiai prisitaiko prie neapibrėžtumo ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos BVP augimo. Tai Lietuvai padeda išlikti lydere ir „Euromonitor“ rengiamame tarptautiniame ekonominio atsigavimo indekse. Lietuva šiame indekse pagal antrojo ketvirčio duomenis yra 4-oje vietoje.

„Prie sėkmingo eksporto atsistatymo labiausiai prisideda chemijos pramonės gaminių, skirtų farmacijos pramonei, gamintojai, kurių dėka kokybiškai keičiasi ir visa Lietuvos eksporto struktūra. Tačiau spartus pasaulio ekonomikos atsigavimas, verslo prisitaikymas prie darbo pandemijos apribotomis sąlygomis, tiekimo grandinių atstatymas yra tie veiksniai, kurių dėka auga ir visų kitų pramonės sektorių eksportas“, – teigia Jonė Kalendienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Lyderiauja chemijos pramonė

2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksporto vertė paaugo 18,8 proc., be naftos produktų – 18,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas yra svarbus Lietuvos BVP augimo šaltinis. Jis augo įspūdingu tempu – net 23,7 proc., o be naftos produktų didėjo net 23,3 proc. Dėl šios priežasties visų pramonės sektorių eksporto vertės grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį. Kai kurių ir viršijo jį. 2021 m. pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas viršijo 2019 m. atitinkamo laikotarpio lygį maždaug 9,3 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės eksportuojamų prekių augimui turėjo chemijos pramonė (8,2 proc. p.). Tai yra labiausiai susiję  su padidėjusia chemijos pramonės gaminių, skirtų farmacijos pramonei, paklausa COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Prie augimo taip pat teigiamai prisidėjo trąšos bei plastikų pramonės gaminiai. Vis dėlto, jei šis pramonės sektorius 2021 m. pirmąjį ketvirtį nulėmė apie 2/3 viso didėjimo, tai antrąjį metų ketvirtį didesnis indėlis į augimą  buvo stebimas ir iš kitų ekonomikos sektorių. Teigiamą poveikį Lietuvos eksporto rezultatams turėjo inžinerinė ir baldų pramonės (atitinkamai 4,3 ir 3,1 proc. p.) ir kitos apdirbamosios gamybos.

Sektoriniame lygyje atsistatymas, vis dėlto, vyksta netolygiai. Jei vienų didžiausių Lietuvos eksportuojančių sektorių – maisto, gėrimo ir tabako pramonės – eksporto vertė viršijo 2019 m. lygį 6,9 proc., tai kitose ekonominėse veiklose šis rodiklis yra gerokai didesnis. Inžinerinės pramonės, medienos ir popieriaus pramonės bei baldų pramonės eksportavimo vertė 2021 m. pirmąjį pusmetį viršijo 2019 m. rezultatą maždaug po 18 – 21 proc., chemijos pramonė –  53 proc., farmacijos sektorius – 121 proc.

Daugiausiai lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota į Vokietiją (10,1 proc.) ir JAV (10,1 proc.).

Pranašauja lėtėjimą

Ateinančiais 2021 m. ketvirčiais eksporto augimo tempas turėtų sulėtėti. To pagrindinė priežastis yra bazės efektas. Taip pat tikėtinas neigiamas žemės ūkio  sektoriaus indėlis į eksporto augimą. Manoma, kad grūdų derlius 2021 m. bus apie 10-15 proc. mažesnis, o produkcijos kokybė prastesnė nei 2020 m. Menkesnis derlius turėtų lemti ir mažesnį žemės ūkio produkcijos eksportą 2021 m.

Tačiau numanomas spartesnis eksporto kainų augimas ateinančiais 2021 m. ketvirčiais turės didesnę įtaką eksporto vertės kaitai. Jau 2021 m. antrojo ketvirčio eksporto kainų augimo tendencijos rodo, kad nemenką eksporto vertės augimo dalį šiemet turėtų nulemti kainų pokyčiai. Jei pirmąjį metų ketvirtį tiek importuotų, tiek ir eksportuotų prekių kainų kaita buvo nuosaiki, tai 2021 m. antrąjį ketvirtį kainų augimas buvo reikšmingas. Tai labiausiai sietina su naftos ir kitų žaliavų kainų augimo tendencijomis pasaulio rinkose. Kadangi Lietuva naudoja importuotas žaliavas, medžiagas ir tarpinio vartojimo prekes gaminant prekes eksportui, importuojamų žaliavų kainų augimas vėliau lemia ir eksporto kainų didėjimą bei taip didina jo vertę.