Ar restoranai po pandemijos suklestės?
2020.06.02
Temos: Pardavimai.
COVID-19 buvo ne tik viską griaunanti visuomenės sveikatos krizė, bet ir didžiulis išbandymas verslo sektoriui. Visame pasaulyje dar niekada nebuvo įmanoma išvysti tiek daug restoranų, kurie priversti nutraukti veiklą, o kai kurie jų, tikėtina, net nebeatsidarys. Jungtinėse Amerikos Valstijose veikianti tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey“ nustatė galimus JAV restoranų sektoriaus atsigavimo terminus ir numatė veiksmus, kurių restoranai turėtų imtis, kad patenkintų naujus vartotojų poreikius. Su kai kuriomis įžvalgomis sutinka ir Lietuvos atstovai.
Vartotojų paklausa iškart neatsinaujins
JAV specialistų teigimu, ankstyvieji duomenys iš Kinijos ir kitų šalių rodo, kad panaikinus apribojimus vartotojų paklausa iškart neatsinaujina. Tad komanda sumodeliavo galimus scenarijus, kuriais bandoma nuspėti, kada restoranai vėl galės grįžti į buvusias vėžes. Jie teigia, kad dauguma aspektų priklausys nuo viruso plitimo galimybių, o pirmasis arba trečiasis variantas turėtų būti pats realiausias.
Pirmajame scenarijuje daroma prielaida, kad virusas atsinaujins visuose regionuose, o visiškas restoranų atsigavimas į prieškrizinį lygį bus po trejų metų. Optimistiškame trečiajame teigiama, kad viruso plitimas bus greitai ir efektyviai sustabdytas, o pardavimai grįš į ankstyvosios krizės lygį 2021 metais. Tokie duomenys gauti, kai balandžio pabaigoje bendrovė atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. vadovų. Populiariausias atsakymas, kurį pasirinko beveik trečdalis respondentų, buvo trečiasis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad restorano atsigavimo scenarijai skiriasi pagal tipus. Specialistai akcentuoja, kad greičiausiai atsigaus picerijų tinklai ir greitojo aptarnavimo užkandinės.
Įmonė mano, kad iš 650 tūkst. JAV restoranų, kurie veikė 2019 m., maždaug kas penktas, arba daugiau nei 130 tūkst., iki kitų metų bus visam laikui uždaryti. Tačiau padėtis vis dar išlieka nevienoda. Valstybėms pradėjus naikinti apribojimus ir palaipsniui atsidarant restoranams, scenarijai gali keistis, daugiausia atsižvelgiant į tai, kaip gerai verslai įgyvendina būtinas saugos priemones, kad užkirstų kelią virusų atsinaujinimui, skelbia ekspertai.
Mokesčių lengvatos skirstomos nevienodai
Tyrime atkreiptas dėmesys ir į kitą problemą. COVID-19 laikotarpiu restoranų sektoriui mokesčių lengvatos nebuvo paskirstytos tolygiai ne tik JAV, bet ir Lietuvoje. Įdomu ir tai, kad pandemijos metu picerijų tinklai išlaikė arba padidino pardavimus, o restoranų pajamos sumažėjo net 85 procentais.
Šią informaciją patvirtina ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, dalis restoranų jau užsidarė, o greitojo maisto užkandinės sparčiai atsigauna: „Pritariu, kad greitojo maisto užkandinės atsigaus pirmos, tai vyksta ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Sudėtingesnė situacija su tais restoranais, kurie priklausė nuo turistų srautų, siūlė degustacijas. Jau keletas tokių pranešė, kad nebeatsidarys, kitiems nepavyko susitarti su patalpų nuomininkais dėl kainų. Vis pamatau, kad Vilniaus centre atsiranda tuščių vietų. Po pandemijos rinka tikrai persiskirstys.“
Pašnekovė pabrėžia, kad subsidijos yra svarbios, tačiau dabar didieji restoranai negali pasinaudoti beveik nei viena priemone: „Restoranai neatitinka tik vieno reikalavimo – jie žmonių skaičiumi priskiriami didesnei įmonių grupei, o pagal apyvartas bei pagal turtą priklauso smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams (SVV). Taigi situacija tampa gana komplikuota, juos sudėtinga priskirti į vieną barikadų pusę. Restoranų sektoriuje dirba 34 tūkst. darbuotojų. Mes paskaičiavome, kad jei tik 50 proc. išeis į darbą, valstybei kainuos 126 mln. per metus išlaikyti likusius ir mokėti jiems per Užimtumo tarnybą.“
Asociacijos prezidentės nuomone, šiandien yra per daug saugiklių, kurie neleidžia pasinaudoti verslui reikalingomis priemonėmis: „Jei investicija padaryta prieš 2–3 metus, traktuojama kaip neigiamas kapitalas ir subsidija neskiriama arba, jei yra susijusios įmonės viena su kita, vienai blogiau sekasi, o kitoms dviem gerai, vis tiek paramos sulaukti nebegalima. Priemonių yra gerų, bet pasinaudoti jomis neįmanoma. Manau, kad reikėtų panaikinti kai kuriuos saugiklius.“
Restoranų situaciją lėmė skirtingi veiksniai
Pasak specialistų, kiekvieno restorano situacija JAV krizės metu daugiausia priklausė nuo šių veiksnių:
- Prekyba ne prekybai skirtose vietose. Nenuostabu, kad restoranai, kuriuose prieš krizę prekiauta ne vienoje vietoje, buvo kur kas konkurencingesni ir geresni.
- Žmonių koncentracija miestuose. Restoranų klientų srautas mažėja labai skirtingai. JAV labiausiai sumažėjo tankiai apgyvendintose valstijose, tokiose kaip Konektikutas ir Niujorkas.
- Skaitmeninė branda. Tvirtas internetinių užsakymų buvimas, skaitmeninės lojalumo programos ir tvirta ryšių su klientais valdymo sistema. Net ir pasibaigus krizei, Kinijos „Starbucks“ pastebėjo, kad skaitmeninių operacijų dalis padidėjo nuo 12 iki 15 proc. sausį, o kovo pabaigoje šis skaičius jau siekė 27 procentus.
- Vertės vaidmuo. Klientai, patirdami finansinių nuostolių ir bijodami nuolatinio finansinio nesaugumo, vis dažniau ieškojo būdų, kaip sutaupyti.
Komentuodama JAV atliktą tyrimą, E. Šiškauskienė teigia, kad pirmieji įvardyti veiksniai buvo svarbūs ir Lietuvoje: „Sušvelninus karantino sąlygas, išlošė didieji miestai. Nesunku nuspėti kodėl: pabandykite įsivaizduoti Gargždus ar Šilutę, kurioje nėra tradicijos susitikti lauko kavinėje su kolegomis ar draugais. Žinoma, tarp savivaldybių išsiskyrė Vilnius, kuris nusprendė atiduoti savo erdves prekybai. Meras parodė gražų gestą, nuskambėjome pozityviai visame pasaulyje. Bet daug šiame procese lemia ir sostinės žmonių aktyvumas, taip pat gyventojų koncentracija, palyginti su mažesniais miestais.“
Pasikeis ne vartotojų poreikiai, bet restoranai
Neatsižvelgiant į tai, koks scenarijus bus vykdomas, neabejojama, kad ateinantys mėnesiai bus sudėtingi daugumai restoranų sektoriaus atstovų. Tad ekspertai rekomenduoja apsvarstyti dviejų kategorijų veiksmus: tuos, kurie gali padėti restoranui sugrąžinti stabilumą, ir tuos, kurie gali padėti suklestėti iš naujo. Žinoma, tam prireiks kruopštaus planavimo.
Atsigavimo laikotarpiu svarbiausi prioritetai turėtų būti veiklos procedūrų atnaujinimas, klientų suaktyvinimas, kad jie vėl patektų į norimas restoranų vietas, meniu pritaikymas atsižvelgiant į klientų įpročių bei pageidavimų pokyčius ir maisto pristatymo į namus ar biurą galimybių tobulinimas. Greičiausiai turėsite būti novatoriški, kad tai padarytumėte sėkmingai, pavyzdžiui, pasinaudodami talentų mainų programomis ar bendradarbiaudami su kitomis įmonėmis. Užuot paprasčiausiai grįžę prie įprasto verslo, pasinaudokite galimybe diegti naujoves, skelbia „McKinsey“.
Pašnekovė taip pat mano, kad pasikeis ne vartotojų poreikiai, o restoranai: „Nemanau, kad pasikeis vartotojų poreikiai. Greičiausiai pasikeis restoranai. Žinoma, žmonės labiau žiūrės į kainas. Taip pat, jei bus geras oras, žmonės rinksis lauką, kad galėtų išlaikyti saugų atstumą. Bet pastebiu, kad jaunimas ir dabar puikiai leidžia laiką, restoranai ir barai pilni. Dėl to manau, kad viskas bus gerai. Peržiūrėsime kainodarą ir stebėsime vartotojų pasirinkimus. Šiandien dar šiek tiek sudėtinga pasakyti, kiek žmonės bus pasiruošę rinktis brangesnius restoranus.“
E. Šiškauskienė atskleidžia, kad užsienio kolegos Lietuvą vertina gerai. „Bent kartą per savaitę keičiamės duomenimis su užsienio kolegomis, jie mūsų situaciją vertina gerai. Pastebiu, kad situacija panaši, tačiau latviams buvo lengviau atsigauti, nes restoranai nebuvo uždaryti. Žinoma, užimtumas nebuvo didelis, maždaug 20 proc., bet dėl to jiems buvo lengviau vėl įeiti į rinką. Dabar visų Baltijos valstybių restoranų verslo atstovai derasi dėl PVM maistui sumažinimo. Dialogas buvo pradėtas seniai šiuo klausimu, dar prieš pandemiją. Jau 21 šalis Europoje yra sumažinusi PVM maistui. Tai vykdoma tam, kad akumuliuotos lėšos būtų skirtos atlyginimams. Kai kitose šalyse yra pasiekti tokie susitarimai, mums sudėtinga konkuruoti su Airija, Anglija. Jei latviams ir estams pavyks pasiekti tai, tuomet mes tapsime tranzitine šalimi, nes visos paslaugos bus orientuotos į tas valstybes, o ne mus“, – apibendrina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.