Peržiūrėti visus vaizdo įrašus platformoje „YouTube“ šiuo metu net nebūtų įmanoma, nes kiekvieną minutę čia įkeliama apie 300 valandų vaizdinio turinio. Kaip sukurti virusinį turinį ir nepasimesti tarp kitų kūrėjų, mintimis dalinasi skaitmeninės rinkodaros agentūros „Reklamos planas“ vadovas, rinkodaros specialistas Rytis Jadzevičius. 

Prekių ženklai ir tendencijos

Įvairių tendencijų sekimas gali padėti užtikrinti žiūrimumą, tačiau, kaip pastebi R. Jadzevičius, svarbu nepamiršti turinio kokybės ir atkreipti dėmesį į originalumą, nes tai gali padėti išlaikyti vartotojus: „YouTube“ viena pirmųjų didžiųjų platformų, sukūrusi terpę naujiems „influenceriams“ kurtis, kurie vėliau pradėjo kurti savus prekių ženklus, su jais ir užaugo. Paskui prisijungė iš HBO J. Oliverio „Late Night Show“ ir kitos panašios laidos iš kitų televizijų. Bet jie atėjo tik todėl, kad „YouTube“ jau turėjo pastovų vartotojų skaičių. Kaip yra mados ar kitokios tendencijos, taip ir „YouTube“ atsiranda tendencijų. Pavyzdžiui, buvo įvairių iššūkių: „Ice Bucket Challenge“ ir kiti. Kai kurie iš to ir viso kanalo turinį sukuria, bet dažniausiai, jei neturi ko daugiau parodyti, nieko ir nebus. Tokie kanalai greitai užauga, bet greitai ir numiršta. Vis dėlto, jei nuolat stebint ir sekant visokias tendencijas, galima iš to gyventi, bet vis tiek, kalbant apie ilgesnį laikotarpį, galbūt reikėtų daryti turinį tokį, kuris išlaikytų vartotojus. Dauguma rimtesnių prekių ženklų iš to ir gyvena.“ 

Vaizdo įrašo trukmė

Anot pašnekovo, svarbiausios yra pirmos kelios sekundės, nesvarbu, kokios trukmės yra vaizdo įrašas, nes būtent tai gali nulemti žiūrimumą: „Visą laiką yra penkios sekundės, kad jos užkabintų. Jei užkabino, vartotojas linkęs peržiūrėti ir daugiau to kanalo turinio. Taip pat tai reiškia, kad jis dažniau peržiūrės vaizdo įrašą iki galo, net jeigu ir turinys pasidaro nebe toks įdomus. Optimalią paties įrašo trukmę išskirti būtų sunku. Pats „YouTube“ pagal savo algoritmus atrenka, matuoja, kiek žiūrovas įvertino, kiek laiko peržiūrėjo.“

Ilgesnė vaizdo įrašo trukmė gali turėti ir daugiau pranašumų, ypač dėl reklamos. „Algoritmas visą laiką nustato, kur tavo turinys pasirodys. Jeigu esi tas, kuris kelia turinį, tu nori, kad tavo turinys kuo dažniau ir kuo geriau pasirodytų, kad kuo labiau patiktų „YouTube“ algoritmui. Automatiškai pradedi kelti didesnius vaizdo įrašus, nes „YouTube“ vienas pagrindinių kriterijų yra peržiūrėjimo laikas (angl. watch time). Šis pakeitimas atliktas 2012 m., tad per aštuonerius metus vartotojai patys perėjo prie ilgesnių vaizdo įrašų. Sakyčiau, pačioje „YouTube“ platformoje yra galiojantis dešimties minučių standartas. Taip pat „YouTube“ suteikia daugiau reklamos galimybių, kai turinys yra ilgesnis nei dešimt minučių“, – teigia pašnekovas.

Pavadinimas ir paveikslėlis

Pavadinimas gali tapti vienu esminių elementų siekiant didesnio peržiūrų skaičiaus. „Kalbant apie pavadinimą, buvo įdomus įvykis. „YouTube“ algoritmas nuolat keičiasi, o vienu metu „YouTube“ buvo priėmę labai kontroversišką sprendimą, kai buvo sukurta terpė „clickbaitiniams“ įrašams. Gal pusę metų taip ir ėjo tokio tipo vaizdo įrašai. 

Pavadinimas bet kuriuo atveju yra svarbus. Taip pat ir paveikslėlis, kuris pirmiausia pasirodo ekrane – jis turi pritraukti. Kai atsiranda keli vaizdo įrašai pirmajame lange atidarius „YouTube“, pats „YouTube“ atrenka tuos, ant kurių vaizdo įrašų vartotojai spaudžia. Ant kurių dažniau spaudžia, tuos dažniau ir parodo. Pirmiausia, ką mato vartotojas, tai pavadinimas ir paveikslėlis. Paspaudus ant įrašo, jau reikia pačiu turiniu pritraukti“, – mintimis dalinasi R. Jadzevičius.

Dažnai vartotojai linkę „YouTube“ turiniu dalintis įvairiuose socialiniuose tinkluose, tačiau tai, anot pašnekovo, neturi lemiamo poveikio: „Socialiniai tinklai turi įtaką, bet daug mažesnę. Dažniausiai pačioje platformoje viskas vyksta, nes „YouTube“ yra suinteresuotas, kad vartotojai praleistų vis daugiau laiko jų platformoje. „YouTube“ algoritmas turiniui, kuris gauna peržiūras iš socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ar „Instagram“, duoda mažesnę vertę nei turiniui, kuris surinko peržiūras pačioje „YouTube“ platformoje. Jeigu vaizdo įrašas iškilo „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle (su „YouTube“ nuoroda), tai turi mažesnę vertę ir „YouTube“ nebus linkęs tokio turinio skatinti – iškelti į aukštesnes pozicijas.“

Nėra sėkmingiausios temos

Vis dėlto išskirti kažkurią sritį, užtikrinančią virusinio turinio galimybę, anot R. Jadzevičiaus, būtų sudėtinga: „Priklauso nuo vaizdo įrašo. Kartais komiškos situacijos nulemia sėkmę. Dar prieš „YouTube“ Amerikoje buvo populiarūs „American Funniest Videos“, tai tokio tipo dar vienas kitas išlenda ir dabar. Jei imant kitokias kategorijas, tai labai dar populiari tema, kai kažkas netikėto nutinka arba kažkoks scenarijaus pokytis (angl. plot twist). Arba jei žmogus turi charizmatišką, gerą turinį. Lietuviškas geras pavyzdys gali būti Paul de Miko. Tokie kanalai pasiima tai, kas yra geriausio iš užsienietiško tipo „youtuberių“, „influencerių“.“