Pandemija veikia ekonominius, technologinius ir socialinius aspektus, taip pat spartina pokyčius, o verslui tampa vis sudėtingiau prie jų prisitaikyti. Mykolas Katkus, „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotame renginyje „Relaunch, Reload, Reinstall: prognozės verslui ir marketingui 2021“ pristatė galimybes 2021 m. komunikacijai. Išeitys bei rekomendacijos verslui ir prekių ženklams, sugrįžtant į „normalų“ scenarijų, –  kaip verslas turi atliepti pokyčius, įvertinti prekių ženklų paskirtį ir santykį su vartotoju, kokios galimybės ir iššūkiai laukia 2021 metais?

Praėjusių metų kontekstas

Apibūdindamas 2020-ųjų kontekstą, renginio pranešėjas remiasi įvairiomis temomis ir aspektais. Pranešime įvertinama, kad besitęsianti pandemija kelia baimę ir nerimą, o bendra psichologinė sveikata pablogėjo. Nors vasarą žmonėms pavyko atsipalaiduoti, tačiau nerimas vėl grįžo jai pasibaigus. M. Katkus atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais buvo ryški precedento neturinti tendencija – leisti pinigus. Lietuvos ekonomikos atžvilgiu, praėjusiais metais susitvarkyta puikiai ir išvengta didesnių pasekmių. Vertinant 2020 m. ekonominius Lietuvos rodiklius, pastebėtina, kad šie buvo gerokai geresni nei buvo prognozuota metų pradžioje pirmosios COVID-19 viruso bangos kontekste. 

Politine prasme, buvo galima užfiksuoti centristų ir liberalų grįžimo į valdžią tendenciją. Socialine prasme, pastebėtas naujosios kartos aktyvizmas, kuris buvo itin ryškus 2020 m., apėmęs tokius protestus kaip „Black Lives Matter“ judėjimas, protestas dėl LGBT teisių ar Baltarusijos rinkimų rezultatų. „Apibendrinant, tai metai, kuriuos visi prisimins. Jie „perkrovė“ daug dalykų ir sukūrė naują kartą“, – dalijosi „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas.

Kas laukia šiais metais?

Pranešėjas prognozuoja, kad viruso pasekmės ir toliau dominuos politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse pirmąjį metų pusmetį. Taip pat M. Katkus nubrėžia laiko juostą 2021 metams:  nuovargio žiema, po to bus skiepų sezonas, tada laisvės vasara ir nauja pradžia. Tad kaip į visa tai gali reaguoti verslas? Pasak eksperto, reikėtų identifikuoti trumpalaikes galimybes, tiesiogiai susijusias su pandemija, perdėlioti įmonės pardavimų ir rinkodaros veiksmus, atsižvelgiant į koronaviruso kalendorių. 

Pranešėjas, kalbėdamas apie situaciją po pandemijos, kelia klausimą, kaip reikėtų įsivaizduoti sugrįžimą į „normalų“ gyvenimą? „Jei nebus numatytų katastrofų, žmonės vėl pasijus galintys kurti savo ateitį, bet toje kelionėje dalyvaus ne visi – rudenį pradės kristalizuotis naujas požiūris į kompanijas, prekių ženklus ir jų vartotojus“, – dalijasi M. Katkus. Keičiasi ir pardavimo grandinė, D2C (direct-to-customer) segmento augimas naikina egzistuojančias prekybos vietas ir ženklus, verslai turi peržiūrėti ir išsigryninti savo partnerių sąrašus, keisti verslo modelius.

Kaip verslui reikėtų keistis?

Kaip verslui reikėtų pasirengti laikotarpiui po pandemijos? Pranešėjas išskiria keletą svarbių pasiruošimo elementų: peržiūrėti pirkėjo kelią ir pardavimo kanalus, atnaujinti komunikacijos ir prekių ženklo strategijas, nustatyti naujus komunikacijos turinio ir sklaidos prioritetus bei įvertinti egzistuojantį komunikacijos ir rinkodaros kontekstą. 

M. Katkus verslams siūlo įsivertinti ir reputacijos pokyčius, pavyzdžiui, visuomenės lūkesčius, kad gerbiamos organizacijos ir prekių ženklai taps labiau pilietiški. „Vis labiau ryškėja pasitikėjimo krizė ir takoskyra tarp skirtingų socialinių visuomenės grupių, bet išaugo pasitikėjimas verslu. Verslas turi rodyti lyderystę, nes visuomenė nori matyti, kaip verslas išeina iš krizės“, – teigia „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas. Taip pat išaugo pasitikėjimas darbdaviu, produktyvumas ir efektyvumas. Nuotolinę darbo vietą išbandė dauguma sektorių, net 82 proc. nuotoliniu būdu dirbančiųjų neplanuoja visiškai sugrįžti prie įprasto darbo biure, todėl verslams reikėtų pagalvoti, kad darbuotojams pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti reikės naujų sprendimų.

Pasak Mykolo Katkaus, 2021 m. verslui svarbu ne tik peržiūrėti lyderystę ir paskirtį, vėl tampa svarbi vidinė komunikacija, prekių ženklo atnaujinimo ir išgryninimo ciklas. Be to, pranešėjas dalijasi įžvalga, kad „pirmąsyk po 2008 m. krizės verslininkai gali reikalauti iš valdžios palankesnės aplinkos verslui, tačiau toks žingsnis turi sutapti su darbuotojų ir miesto gyventojų interesais bei būti paremtas vertybėmis, paskirtimi ir reputacija“, – mąsto M. Katkus. Reziumuodamas pranešėjas dar kartą akcentuoja, kad 2021 m. verslo komunikacijoje yra svarbu paskirtis bei vidinė komunikacija.