Vaizdo įrašus kasdien žiūri milijonai interneto naudotojų, o tinkamai parengtas turinys gali ne tik patraukti dėmesį, bet ir reprezentuoti įmonę bei sukurti tinkamą jos įvaizdį. Kokių problemų dažniausiai kyla, kaip kurti vaizdo turinį ir kas dirbant su juo yra svarbiausia, analizavo net penki pranešėjai Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotame seminare.

Pasitikėti specialistais

Renginį pradėjęs pirmasis pranešėjas, agentūros „Wide Wings“ įkūrėjas Gediminas Tamulynas atskleidė, kad dažniausia bėda – užsakovo ir vaizdo turinio kūrėjo nesusikalbėjimas arba tarp jų vyraujanti įtampa. Pasak specialisto, užsakant vaizdo turinį, svarbu pasitikėti pasirinktu kūrėju, tačiau labai aiškiai iškomunikuoti tai, kas jūsų pranešime turėtų būti svarbiausia, kokia žinutė siunčiama.

„Būna atvejų, kai atėjęs užsakovas teigia, kad dvi savaites su direktoriumi, buhaltere ir vadybininkais sėdėjo ir kūrė filmo siužetą. Išvardijama, kiek ir kokių grafikų ten turi būti. Tuomet būna labai sunku pasakyti klientui, kad visa tai daryta be reikalo, nes egzistuoja tokia profesija kaip scenaristas ir būtent jis sukurs geriausią siužetą“, – teigė G. Tamulynas.

Vis dėlto jis pripažino, kad išsiaiškinti poreikius ir finansines galimybes yra neabejotinai svarbu.

Kas lemia sėkmę?

Nepriklausomas marketingo specialistas Justinas Mikulskis renginio metu pasakojo apie reklaminių vaizdų sėkmę „YouTube“ kanale. Pačioje savo kalbos pradžioje jis pabrėžė, kad mūsų Žemėje kasdien daugėja individų, todėl subjektyviai paruoštas vaizdo įrašas gali anaiptol nebūti sėkmingas internete. Anot jo, pradžioje svarbu suprasti vaizdo reklamos pagrindus.

 

„Net nesvarbu, ar turinys labai įdomus, ar vidutiniškas, o gal visai neįdomus, vis tiek tendencija lieka ta pati – pirmos penkios sekundės yra svarbiausias dalykas, į ką visada reikėtų sutelkti savo dėmesį.“

J. Mikulskis.

 

„Visų pirma yra vadinamieji „Trueview“. Tai reklaminiai klipai iki 30 sekundžių. Po to žmonių dėmesys ir žiūrimumas krinta akimirksniu. Svarbu, kad vaizdo turinio kūrėjai susivoktų, jog atėjo sunkūs laikai ir 2–3 minučių vaizdo įrašai, į kuriuos investuojami dideli pinigai, internete neuždirba tiek, kiek jiems išleidžiama. Toliau yra „Non-skippable“ reklamos, kurios trunka vos 15 sekundžių ir puikiai skinasi kelią rinkoje. Dar galima išskirti „Discover“ reklamas. Tai reiškia, kad vaizdo turinio judėjimą įgalina tik pats vartotojas. Pagaliau išskiriama „Bumper ads“ – naujovė, kai pasaulis suprato, kad reikia taupyti visų laiką ir įgalino šešių sekundžių vaizdo įrašus, kurių tikslas per šį trumpą laiką pristatyti save“, – vardijo J. Mikulskis.

Taip pat specialistas pasakojo, kad, net išleidus didelius pinigus ilgiems vaizdo įrašams, matoma lygiai tokia pati tendencija – vartotojų dėmesys būna sutelktas vos kelias sekundes.

„Net nesvarbu, ar turinys labai įdomus, ar vidutiniškas, o gal visai neįdomus, vis tiek tendencija lieka ta pati – pirmos penkios sekundės yra svarbiausias dalykas, į ką visada reikėtų sutelkti savo dėmesį“, – atskleidžia specialistas.

Dėl šios priežasties pašnekovas pataria sukurtą ilgą vaizdo įrašą sukarpyti į mažesnes dalis ir tiesiog transliuoti kaip atskirus įrašus.

Vadovo viešumas duoda naudos

Kai startavus su nauju projektu nepavyko rasti tinkamo žmogaus visai specifikai atskleisti, „Proto industrijos“ įkūrėjas, renginio pranešėjas Erikas Viršilas nusprendė pats tapti nuomonės formuotoju ir ėmė kurti verslo vaizdo tinklaraštį.

„Mes supratome, kad nerasime, kas norėtų įsukti sraigtinį pamatą rankomis“, – atskleidė pranešėjas, būtent tada nusprendęs, kad viską daryti teks pačiam. Vis dėlto pradžioje daug nerimo kėlęs pasirinkimas pasiteisino ir šiuo metu įmonei atneša gerokai daugiau naudos.

Renginį vainikavo diskusija, kurioje mintimis dalijosi „Žinių radijo“ laidos „Ką žmonės dirba?“ vedėja, „Ką darai, daryk gerai“ renginių organizatorė, „SEB Instagram TV“ veidas ir „Kurk Lietuvai“ komunikacijos vadovė Rasa Jusionytė bei SEB banko rinkodaros ir komunikacijos vadovas Liudas Rimkus, įrodydami, kad net tokia institucija kaip bankas gali sėkmingai išnaudoti vaizdo komunikacijos pranašumus.

„Bankas nėra toks dalykas, kai jaunas žmogus su dideliu suinteresuotumu stebėtų paslaugas ir naujoves. Būtent todėl turėjome keletą iššūkių: jauni žmonės nebemato poreikio pasirinkti banką bei aktyviai migruoja iš tradicinių socialinių tinklų, todėl teko pasirinkti jiems priimtiną kelią. Norėjome, kad mūsų paskyrose būtų kuo mažiau bankininkų ir kuo daugiau gerai su jaunimu bendraujančių žmonių, taip keliant jų finansinį raštingumą ir susidomėjimą“, – apie savo atsiradimą tinkle „Instagram“ pasakojo L. Rimkus.