Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien susiduriame su turinio vartojimu, kuris jau tapo įprasta rutina: naujienų portalų apžvalgos, nuolatinis žvilgčiojimas į socialinius tinklus, radijo ir televizijos naujienos… Tačiau šie įpročiai kinta ir, norint vystyti sėkmingą verslą internete, verta atkreipti dėmesį, kaip turinio vartojimas atrodo šiandien.

Skaitmeninės reklamos agentūros „Choco Agency“ vadovas Tomas Nemura pasakoja, kad turinio vartojimas iš esmės apima visus informacinius ir pramoginius kanalus. Todėl nieko keista, kad kiekvienas žmogus turi susiformavusius skirtingus, bet gana panašius vartojimo įpročius.

Visą vartojamą turinį T. Nemura siūlo vertinti pločio ir gylio pjūviais: „Pločio – kiek daug skirtingų turinio kūrėjų sekame, keliuose kanaluose tai darome, kiek skirtingų turinio formų ir paties turinio vartojame, gylio – kiek įsigiliname į turinį, apsiribojame antrašte, ar skaitome viską, ar tikriname faktus.“

Anot pašnekovo, remiantis tokiu turinio įpročių vertinimu, teoriškai sveikiausias modelis būtų turinį vartoti giliai, bet siaurai. Tai reiškia, kad svarbu įsigilinti į faktus, tikrinti informaciją, bet apsiriboti su mažesniu skaičiumi sekamų turinio kūrėjų bei naudojamų skirtingų kanalų.

Pastebimas besaikis vartojimas

Kaip jau buvo minėta, didėjant įvairių interneto platformų pasirinkimui, turinio vartojimo įpročiai neišvengiamai kinta. „Choco Agency“ vadovas tikina, kad akivaizdžiausi pokyčiai pastebimi per pastaruosius kelerius metus: „Turinio pločio prasme pastebime akivaizdžią perteklinio turinio vartojimo tendenciją, ypač pastaruosius keletą metų.“

Pašnekovas kelia retorinį klausimą: kodėl griežtus ekrano laiko limitus praktiškai taikome tik vaikams? „Galime sakyti, kad esame sąmoningi žmonės ir ekrano laiko limitus galime nusistatyti patys“, – sako T. Nemura, bet priduria, kad padidėjusios perteklinio turinio vartojimo tendencijos rodo kitokią tiesą.

Kaip vieną iš besaikio turinio vartojimo pavyzdžių pašnekovas pateikia dar gana neseniai Lietuvoje išpopuliarėjusią programėlę „TikTok“. Anot T. Nemuros, karantino metu šios platformos populiarumas tiesiog sprogo. Be to, svarbu paminėti ir naujienų portalų įtaką vartojimo pokyčiams: nuolatinės informacijos apie COVID-19 sklaidą, politinės aktualijos skatina vartotoją praleisti vis daugiau laiko interneto erdvėje.

„Visas šias naujienas vartojame chaotiškai, labai trumpą laikotarpį vienu prisėdimu, tačiau tai darome labai daug kartų per dieną. Rezultatas – 4–5 valandos aktyvaus ekrano laiko kasdien“, – teigia pašnekovas.

Žvelgiant iš turinio gylio perspektyvos, taip pat galima įžvelgti neigiamų tendencijų: „Kuo toliau, tuo labiau esame linkę išlikti paviršiuje ir ne tik netikrinti faktų, bet ir apskritai nesivarginti perskaityti turinio iki pabaigos. Jeigu į kontekstą įtrauksime ir visą emociškai įkrautą turinį, sakyčiau, kad nors ir vartojame ypač daug turinio, informacijos negauname beveik jokios.“

Verslininkams reikėtų orientuotis į naudingumą, o ne į pardavimus

Kintančių vartojimo įpročių tendencijos daro įtaką ir interneto verslams. Be abejo, siekiant sėkmingai valdyti interneto įmonę, svarbu spėti lėkti paskui naujausias tendencijas. T. Nemura, paklaustas, kokių esminių klaidų daro verslininkai, veikdami interneto erdvėse, įvardija tam tikrą nekantrumą: „Turinio, kuris pristato verslo subjektus, kontekste dažniausiai daroma klaida yra bandymas parduoti čia ir dabar.“

Anot pašnekovo, teisingesnis kelias – čia ir dabar būti naudingiems. Kaip pavyzdį galima įsivaizduoti sporto klubą. Kuris būtų naudingesnis ir paklausesnis: siūlantis tik įsigyti narystę ar parduodantis sveikos mitybos planus, suteikiantis įvairias sporto programas? Greičiausiai dauguma labiau domėsis antruoju sporto klubu, nes jo veikla sutelkta į naudą klientui, o ne tik pardavėjui.

Kaip vieną iš geresnių verslo vystymo internete pavyzdžių „Choco Agency“ vadovas pateikia bankų veiklą: „Turime bankų, kurie, be tiesioginio savo paslaugų pardavimo, investuoja į turinį, kuris ugdo asmeninių finansų valdymo kompetencijas. Mintis čia paprasta: žmonės, kurie pasiekia kritinę turinio vartojimo ribą ir pereina prie ekrano dietos, nepalyginamai reikliau atsirinks turinį, kurį vartos toliau. Buvimas naudingam čia ir dabar turėtų padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį.“

Turinio vartojimo įpročiai individualūs

Kyla klausimas, nuo ko priklauso turinio vartojimo tendencijos ir kaip jas būtų galima pakreipti geresne linkme. T. Nemura šioje situacijoje teigia, kad konkrečiai įvardyti pokyčių priklausomybę nuo tam tikrų veiksnių būtų kiek sunku: „Pokyčiai, matyt, priklauso nuo to, kiek geroje arba blogoje situacijoje su turinio vartojimu esame kiekvienas iš mūsų.“

Kaip aiškina skaitmeninės reklamos agentūros vadovas, tiems, kurie jau pasiekė kritinę ribą, nuolatinis lakstymas paskui turinį nebeleidžia susikaupti ilgesniam laikui, kenkia jų produktyvumui ir tampa rimta problema: „Ko gero, tokiems asmenims verta pereiti prie savotiškos turinio dietos. Teks griežtai apriboti turinio vartojimui skiriamą laiką, rinktis turinio formas, kurioms reikia gilesnio įsitraukimo, ir šaltinius, kurie yra patikimi.“

Žinoma, ne visiems pašnekovo minima turinio dieta yra aktuali ir reikalinga. Besaikis vartojimas Lietuvoje dar nėra absoliutinis. Taigi tie, kurie dar nepasiekė besaikio vartojimo, nejaučia ir realios problemos bei tiesiog natūraliai nujaučia, kad reikia keisti gyvenimo būdą.