„TikTok“ jau tapo reikšmingu kultūriniu ir komerciniu reiškiniu visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje šios platformos vertinimas vis dar kelia diskusijų. Nors jaunimas aktyviai naudoja „TikTok“, organizacijos ir didesnės įmonės tik pradeda šį kanalą atrasti kaip komunikacijos priemonę. Apie tai, kaip veikia „TikTok“ algoritmai, kodėl lietuviško turinio vis dar trūksta ir kokių rizikų verta nepamiršti, pasakoja „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime. 

Kaip veikia „TikTok“ algoritmai?  

„TikTok“ Lietuvoje dar nėra tarp pagrindinių platformų, tačiau įmonėms, veikiančioms tarptautinėse rinkose, ji tampa itin efektyvi tiek reklamos, tiek komunikacijos prasme. Vis dėlto mūsų rinkoje dar trūksta aiškaus komunikacijos tono ir savito turinio, atliepiančio „TikTok“ specifiką – autentiškumą. Čia neveikia tiesioginė reklama ar perdėtas komerciškumas.

„TikTok“ algoritmas iš esmės skiriasi nuo kitų socialinių tinklų. Jeigu „Instagram“ ar „Facebook“ daugiausia rodo turinį iš mūsų sekamų žmonių arba artimo rato, „TikTok“ pagrindžia visą patirtį pagal tai, su kuo pats vartotojas sąveikauja. Platforma analizuoja, ką mes žiūrime, kiek laiko praleidžiame prie konkretaus vaizdo įrašo, į ką reaguojame. Būtent tai ir lemia, kokį turinį matome toliau.

Šis veikimo principas turi dvi puses. Viena vertus, algoritmą galima „išsiauginti“ taip, kad jis pateiktų įdomų, vertingą ir asmeniškai aktualų turinį. Kita vertus, net trumpas įsitraukimas į mažiau patikimą ar emocijomis paremtą turinį gali tapti signalu algoritmui, kad tokio turinio norime daugiau. Todėl naudodamiesi platforma neretai patys formuojame informacinę erdvę aplink save, net to nepastebėdami.

Kodėl lietuviškas „TikTok“ dar neklesti kaip vakaruose? 

Viena iš priežasčių, kodėl lietuviško turinio „TikTok“ platformoje dar nėra tiek daug ir jis neretai atrodo skurdesnis, yra sudėtinga monetizacija. Užsienio kūrėjai už peržiūras gauna realias pajamas, o Lietuvoje tokios galimybės nėra.

Prie to prisideda ir auditorijos specifika – Lietuvoje „TikTok“ vis dar labiausiai naudojasi jaunesni vartotojai, tuo metu Vakarų rinkose vyrauja 25–45 metų amžiaus grupė. Ten aktyvumas tarp moterų ir vyrų pasiskirsto tolygiai, o vartotojai platformoje kasdien vidutiniškai praleidžia nuo 55 iki 95 minučių, tai iš tiesų yra daug.

Be to, „TikTok“ yra stiprus komercijos įrankis – statistika rodo, kad net 35 proc. vartotojų, pamatę produktą šiame tinkle, jį įsigyja. Užsienio rinkose veikia ir integruotos „TikTok“ parduotuvės, leidžiančios pirkti tiesiai iš programėlės.

Kalbėdami apie socialinius tinklus, turime suprasti, kad rizikų neišvengsime nė vienoje platformoje – viskas priklauso nuo to, kokį turinį pasirenkame patys. Būtent todėl jaunesnių vartotojų „TikTok“ turėtų būti naudojamas atsargiau, nes čia informacija nėra filtruojama, o algoritmas tiesiog atspindi mūsų pačių elgesį ir domėjimosi kryptis. Kritiškas mąstymas bei įpročiai informaciją tikrinti kelis kartus – būtini.