Laikais, kai vis daugiau pardavimų, verslo sandorių ar susitikimų vyksta nuotoliniu būdu, prie įvaizdžio kūrimo gali prisidėti ir taisyklingos kalbos vartojimas. Integruotos komunikacijos agentūros „INK Agency“ partnerė Jolita Kochanskė teigia, kad taisyklinga rašyba gali turėti didelę įtaką ir pirkėjams, ir verslo partneriams.

Pirmasis įspūdis

Pasak pašnekovės, pirminę nuomonę apie verslą vartotojas ar potencialus verslo partneris susidaro užsukęs į įmonės interneto puslapį arba socialinių tinklų paskyrą. Vis dažniau kalbant, kaip svarbu pritaikyti šias prieigas mobiliesiems įrenginiams, kartais pamirštama, kad ne mažiau svarbu atlikti atsakingą kalbos korekciją ir publikuoti tik taisyklinga kalba parengtą turinį.

„Svetainės tekstas – pirmas dalykas, kurį pamato informacijos apie įmonę ieškantys vartotojai. Tikėtina, kad jis ir sudaro pirmąjį įspūdį apie jūsų verslą. Neabejoju, kad nė vieno restorano savininkas nenori, kad pirmą kartą užsukę lankytojai pirmiausia pamatytų nešvarius stalus ir neplautus indus. Galite investuoti į SEO, „Adwords“, reklamjuostes, vedančias į svetainę, bet jeigu joje vartotojus pasitinka klaidų lavina, neabejoju, kad dalį jų tikrai paskatinsite svetainę palikti. O tada galėsite analizuoti „Google Analytics“ ir ieškoti priežasčių, kodėl svetainės lankytojai pas jus praleidžia tiek nedaug laiko“, – teigia J. Kochanskė.

Remdamasi savo patirtimi, pašnekovė pabrėžia, kad elementarių gramatikos taisyklių nepaisanti įmonė gali pasirodyti ir nepatikima: „Galbūt aš ir priklausau „Grammar Nazi“ kategorijai, bet neperku prekių interneto parduotuvėje, kurios atstovai nesugeba taisyklingai aprašyti parduodamų produktų arba be klaidų atsakyti į užklausą. Tokia bendrovė man atrodo ne tik negerbianti pirkėjų, bet ir nepatikima. Jeigu sugebate pradėti verslą, galbūt verta šiek tiek investuoti ir į tai, kaip jį pristatote potencialiems pirkėjams?“

Tampa vizitine kortele

„Dalis šių apmąstymų skamba kaip pateisinimai, bet kartais kyla klausimų, kaip įmonės vadovas ar kitas aukštas pareigas užimantis žmogus gali rašyti taip netaisyklingai.“

J. Kochanskė.

J. Kochanskės teigimu, praėjo laikai, kai didžioji dalis verslo reikalų būdavo tvarkoma telefonu ar susitikus tiesiogiai pasikalbėti. Dabar vis daugiau susitarimų ar susitikimų vyksta virtualiai: rašant laiškus, žinutes. Todėl taisyklinga kalba tampa ir savotiška verslininko vizitine kortele.

„Kartais net nesame matę žmonių, kuriems per dieną parašome dešimtį el. laiškų. Tad vis svarbiau tampa tai, kaip rašome, nes būtent rašymo stilius leidžia susidaryti nuomonę apie pašnekovą. Kaskart gavusi laišką ar skaitydama tekstą, kuriame yra rašybos ar skyrybos klaidų, galvoje imu piešti rašiusiojo paveikslą. Mokykloje nemėgo lietuvių kalbos? Jam geriau sekėsi matematika? Jis labai skubėjo? Dalis šių apmąstymų skamba kaip pateisinimai, bet kartais kyla klausimų, kaip įmonės vadovas ar kitas aukštas pareigas užimantis žmogus gali rašyti taip netaisyklingai. Ir iš tiesų ne visiems gali sektis rašyba, bet jeigu lankome kursus anglų kalbos įgūdžiams lavinti, einame į seminarus vadybos ar lyderystės įgūdžiams stiprinti, gal verta prisiminti ir tai, kada žodžio galūnėje rašome „e“, o kada „ia“, – įsitikinusi pašnekovė.

Prieskonių nereikia bijoti

Nors integruotos komunikacijos agentūros „INK Agency“ partnerė gana kategoriškai teigia, kad būtina vartoti taisyklingą kalbą, anot jos, paniškai bijoti ir vengti kalbos paįvairinimo anglicizmais nereikėtų. Svarbiausia taisyklė šioje situacijoje – vartoti svetimybes laiku ir vietoje.

„Kai kurie posakiai anglų kalba skamba tiksliau. O kai kam toks specialus kalbos iškraipymas netgi gali tapti stipriu išskirtinumu. Vis dėlto manau, kad kalbą galime „darkyti“ tada, kai ją gerai mokame. Ir, žinoma, tinkamoje vietoje bei tinkamu laiku. Bankui toks rašymo stilius tikriausiai netiktų, bet amerikietiškus mėsainius parduodančiai užkandinei – kodėl gi ne? Kalba – gyvas organizmas, ji keičiasi su kiekviena karta, kuri kažką prideda, o kažką atima. Todėl kalbos kultūros ar stiliaus klaidas derėtų vertinti atlaidžiau. Ir tikrai neverta apkrauti savęs (ar interneto svetainės) keistais lietuviškais tarptautinių žodžių atitikmenimis, kurių reikšmės, tikiu, kartais ir patys kalbininkai dorai nežino“, – šypsosi pašnekovė.

Naudotis galimybėmis

J. Kochanskė įsitikinusi, kad kai kurias, ypač smulkias, įmones nuo kalbos redaktoriaus samdymo stabdo išaugančios išlaidos, todėl ji pataria nepatingėti ir pasinaudoti Lietuvoje teikiamomis nemokamomis konsultacijomis, kurias internetu ir net telefonu teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.