Sušių baras Milane pasiūlė lankytojams dar nematytą atsiskaitymo būdą. Klientai, socialiniame tinkle „Instagram“ turintys 100 tūkst. ar daugiau sekėjų, iš valgiaraščio gali išsirinkti vieną nemokamą patiekalą. Vienintelė sąlyga – po apsilankymo jie privalo parašyti įrašą savo „Instagram“ paskyroje su kavinės grotažyme ir ragauto patiekalo nuotrauka.

Kavinės įkūrėjas Matteo Pittarello įsitikinęs, kad toks viešinimo būdas gali tapti virusinis ir pritraukti daug lankytojų į jo įkurtą maitinimo įstaigą. Įtakos rinkodaros agentūros „Influenceriai.lt“ įkūrėjos Lauros Aleksandravičės teigimu, toks rinkodaros sprendimas galbūt ir bus sėkmingas verslui, tačiau nėra labai teisingas vartotojų atžvilgiu.

 

„Tikėtina, kad šiuo sprendimu jie pasieks kur kas platesnę auditoriją.“

L. Aleksandravičė.

 

„Sprendimą vertinu neigiamai iš vartotojų lygių teisių perspektyvos, nes toks diferencijavimas yra diskriminuojantis. Jei aš turiu 90 tūkst. sekėjų, tai galbūt restoranas man turėtų padaryti 90 proc. nuolaidą? Vis dėlto iš rinkodaros perspektyvos sprendimą vertinu teigiamai. Italijoje gausu ir vietinių, ir atvykstančių dirbti ar atostogauti nuomonės formuotojų, todėl restoranui kur kas pigiau plačiam nuomonės formuotojų ratui pasiūlyti nemokamai pavalgyti už turinį nei samdyti kelis nuomonės formuotojus, kurie už pinigus ateis ir papasakos tik savo sekėjų ratui, kuo šis restoranas yra išskirtinis. Tikėtina, kad šiuo sprendimu jie pasieks kur kas platesnę auditoriją“, – svarsto L. Aleksandravičė.

Sudėtingas turinio valdymas

Anot pašnekovės, toks rinkodaros sprendimas verslui gali būti ne tik naudingas, bet ir pavojingas, jeigu nuomonės formuotojams nepatiks gautas maistas ar kavinės atmosfera. Vis dėlto tokia tikimybė nėra didelė.

„Pagrindinis šio sprendimo minusas tas, kad restoranas negali suvaldyti turinio. Nors, tikėtina, didžioji turinio dalis bus teigiama ir rekomendacinio pobūdžio, bet gali pasitaikyti ir neigiamų, sarkastiškų komentarų, neestetiškai pateikto maisto nuotraukų ir pan.“, – sako L. Aleksandravičė.

Ji pateikia ir keletą panašių sprendimų, kurie jau seniau pradėti taikyti nuomonės formuotojų srityje: „Šios praktikos dažniausia atmaina – tai dovanų siuntimas nuomonės formuotojams, nieko jų neprašant mainais ir tikintis, kad jie geranoriškai pasidalins dovanos apžvalga bei paminės prekių ženklą. Šis būdas, kaip ir Milano restorano įgyvendintas sprendimas, nesuteikia prekių ženklui galios daryti įtakos nuomonės formuotojo turiniui ir negarantuoja, kad jis perduos tokią žinutę, kokios norėtų prekių ženklas. Žvelgiant iš kainos perspektyvos, tikėtina, kad šis sprendimas bus pigesnis, t. y. pasieksime vartotojus mažesnėmis sąnaudomis, tačiau ar efektyvesnis, reikia matuoti individualiu atveju.“

Lietuvoje būtų sudėtinga

Paklausta, ar mūsų šalies rinkoje pasiteisintų toks rinkodaros sprendimas, L. Aleksandravičė dvejoja, mat Lietuvoje nuomonės formuotojai, turintys 100 tūkst. ar daugiau sekėjų, nėra linkę dirbti natūrinių mainų pagrindu, net jeigu siūlomos prekės ar paslaugos vertė yra didelė.

„Bendradarbiaudami su prekių ženklu, prekę ar paslaugą jie gauna nemokamai, tačiau dar gauna ir atlygį už savo sukurtą ir socialinės medijos kanale paskelbtą turinį. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai ir šios kategorijos nuomonės lyderiai pasidalina apgyvendinimo paslaugų rekomendacija už nemokamai gautą nakvynę viešbutyje. Tokių atvejų pasitaiko ir maitinimo sektoriuje, kai nuomonės lyderiai gauna kvietimą nemokamai išbandyti naujai atidarytą restoraną. Visgi tokiai praktikai, kaip nurodyta straipsnyje, Lietuvoje labiau tiktų pasitelkti mažuosius nuomonės formuotojus, turinčius iki 30 tūkst. sekėjų, tikimybė, kad jie sutiktų, didesnė nei didieji nuomonės lyderiai“, – pataria L. Aleksandravičė.