XXI a. lyderystės samprata pradėjo kisti ir ilgainiui laimi tie, kurie sugeba prisitaikyti prie naujovių ir jas įsisavinti. Kaip teigiama norvegų verslo filosofo Anderso Indseto straipsnyje „Boss on the Hot Seat“, šiais laikais vadovas nebegali prisiimti visų atsakomybių tik sau, nes painiava tiesiog per didelė. Apie šių laikų lyderystę bei moterų vaidmenį joje kalbame su „Women of Wonder University“ (WoW universiteto) įkūrėja Inga Jablonske (nuotr. kairėje) bei kūrybos, inovacijų ir lyderystės konsultante, futurologe Kristina Dryža.

Lyderystės samprata kinta

WoW universiteto įkūrėja ir vadovė I. Jablonskė pasakoja: „Sutinku puikių lyderių, kurie kuria ateities kompanijas, naudoja visai kitokią komunikaciją su savo komanda bei įkvepia žmones ne tikslų pasiekimais, o prasmės jausmo įnešimu į kasdienes užduotis. Apskritai tikiu, kad ateityje paplis „following“ lyderystės forma.“ 

Visgi pašnekovė priduria, kad, pradėjusi šnekėti apie naujoviškas verslo formas Lietuvoje plačiau, pastebi, jog žinių dar trūksta. Iš tiesų lietuviai šiomis dienomis vis dar vadovaujasi akademinio pasaulio klasikomis, kur daugiausia šnekama apie tikslų pasiekimą. Tačiau pasaulyje jau kalbama apie empatiją, kooperaciją, bendrakūrystę. „Žinoma, klasika nėra blogai, juk klasikinę literatūrą irgi skaitome, bet reikia neatstumti naujovių“, – šypteli pašnekovė ir priduria, kad jos įkurtame WoW universitete vadovaujamasi bendradarbiavimo, empatijos principais ir to mokomi kiti. 

„Pastebėjau, kad Lietuvoje turime dar nedaug tokių lyderių pavyzdžių, todėl atsiranda praktinės informacijos stygius. Žinoma, galima jos rasti ir užsienyje, bet labai norėjosi atnešti naujoves į Lietuvą. Rengti šiuolaikiškus mokymus ir skatinti orientuotis ne į tik asmeninę naudą, o į aplinkinius žmones ir netgi mūsų planetą“, – šitaip apie WoW universiteto organizuojamus mokymus moterims lyderėms atsiliepia I. Jablonskė. Pašnekovės teigimu, organizuojamų kursų esmė yra skatinti kurti kitokį, tvaresnį, pozityvesnį pasaulį bei mokyti lyderystės, paremtos įsiklausymu ir supratimu. 

Mokymuose siekiama paskatinti moteris veikti

Tiesa, gali kilti klausimas, kodėl, kalbant apie inovatyvią lyderystę, turimas omenyje vien moterų vaidmuo. I. Jablonskė sako, kad nuo pat pradžių vienas pagrindinių tikslų buvo drąsinti moteris Lietuvoje, skatinti jas veikti: „Džiaugiuosi, kad pasaulis teka ta vaga, kad mes ieškome vis daugiau būdų, kaip integruoti moteris į vadovaujamas pozicijas. Tačiau pasaulinė statistika rodo, kad moterų lyderių vis dar yra mažiau nei vyrų, tad labai norisi jas įgalinti veikti.“

Futurologė, konsultantė ir autorė K. Dryža priduria, kad kiekvienai moteriai reikia ugdyti savyje geros lyderės savybes. Australų kilmės lietuvė teigia, kad atėjo laikas naujoviškam vadovavimui: „Mūsų genialumas atsiranda tarnaujant kitiems. Atėjo laikas „tvarkdario lyderystei“, kurią puikiai jaučia moterys, nes jos iš prigimties yra empatiškesnės aplinkai, visuomenei, tradicijoms. Tad moteris lyderė gali geriau pajausti, kaip sukurti darnią ir integralią verslo bendruomenę.“ Norvegų filosofo A. Indseto teigimu, dėl kitokios smegenų struktūros moterys yra daug geresnės, kalbant apie empatiją, komandinį darbą ir savikontrole paremtą lyderystę.

Norint tapti geru lyderiu, reikia pradėti nuo saviugdos

Ar lyderystės galima išmokti? O galbūt tikra lydere jau gimstama, o ne tampama? Kalbėdama apie inovacijas ir moterų lyderystę, K. Dryža pabrėžia: „Pirmiausia lyderis turi būti pats sau, o tada galėsi būti ir kitiems.“ Tad, moters teigimu, labai svarbu stebėti sau sakomus dalykus, nes žodžiai konstruoja mūsų požiūrį į save ir kaip mes matome kitus. „Kalba kolonizuoja protą, o sau sakoma istorija formuoja mūsų elgesį“, – samprotauja pašnekovė. 

I. Jablonskė papildo, kad naujos kartos lyderei itin svarbu išugdyti gebėjimą girdėti save: „Reikia išvystyti tam tikrą intuicijos ir išminties lygį ir, esant sunkioms situacijoms, gebėti pasitikėti savo nuojauta, išmintimi. Atėjo laikas lyderei, kuri ne tik sugeba prisitaikyti prie aplinkybių, bet ir moka jas kurti pati bei sukuria sąlygas atsiskleisti savo stipriosioms pusėms.“

Jai antrinanti konsultantė K. Dryža cituoja rašytojo Francio Scotto Fitzgeraldo mintį: „Aukščiausio lygio intelekto išbandymas yra sugebėjimas vienu metu turėti galvoje dvi priešingas idėjas ir vis tiek išsaugoti gebėjimą veikti.“ Pašnekovė teigia, kad šių dienų pasaulyje, kuriame viešpatauja pandemija, žmonės ėmė vadovautis tik pamatiniu išlikimo instinktu. „Savistaba ir apmąstymai tampa labai svarbūs lyderiams, kurie padeda geriau suprasti kitus žmones ir taip atrasti ryšį tarp jų“, – teigia ji.

Taigi ir pačių kursų esmė, pasak K. Dryžos, bus išplėsti tradicinės, linijinės, racionalios minties paradigmą iki širdies intelekto. „Svarbu vertinti tylą tiek pat, kiek vertini garsą. Savistaba, apmąstymas, reflektavimas yra būtini kiekvienam geram lyderiu“, teigia konsultantė.

Taigi dalyvių laukia lyderystės pamatų kūrimo kelionė, kurios metu jie mokysis tolerancijos, empatijos, kūrybiškumo. Juk, kaip teigia ir pati moterų universiteto įkūrėja I. Jablonskė, žmogus negali išrasti ko nors naujo, jei jis neturi išsiugdęs kūrybiškumo ir mąsto šabloniškai.

Patarimas moterims, abejojančioms savo jėgomis

Klausimas, ką daryti moterims, kurios, nors turi begalinį potencialą lyderiauti, vis tiek baiminasi imtis iniciatyvos. WoW universiteto vadovė teigia, kad kartais užtenka ir to, kiek darai šiandien: „Svarbiausia yra iš to, ką darai, jausti džiaugsmą ir pilnatvę. Tačiau jeigu giliai viduje krebžda jausmas, kad gali padaryti ką nors daugiau, svarbu įsiklausyti į save ir imtis veikti ne todėl, kad visi taip sako, bet todėl, kad matai tam tikrą galimybę, pokytį, kurį nori įnešti į pasaulį.“

Inovacijų ir lyderystės konsultantė K. Dryža priduria: „Jei tikrai norime įnešti pokytį, turime praturtinti save psichologiškai, emociškai, intelektualiai ir dvasiškai. Mūsų charakterio stiprybė dažnai yra svarbesnė už konkrečią situaciją, kurioje atsiduriame. O visos mūsų stiprybės atsiskleidžia tik tada, kai gerai įsiklausome į save.“