Pranešimas spaudai: ką daryti, kad būtum išgirstas?

Verslas

2021.08.17

Autorius: Emilija Zareminaitė

Temos: .

Pranešimas spaudai: ką daryti, kad būtum išgirstas?

Ieva Kniukštienė // Marko Morkaus nuotr.

Redakcijos per dieną sulaukia daugybės laiškų su skirtingo turinio pranešimais spaudai. Tiesa ta, kad didžioji dalis pranešimų dienos šviesos taip ir neišvysta, o kai kurie laiškai, net neatidaryti, keliauja šiukšliadėžėn. Ką daryti, kad pranešimas būtų ne tik perskaitytas, bet ir publikuotas, pataria portalo „bzn start“ redaktorė Ieva Kniukštienė.

Įvertinkite temą ir atsakomybes

Kiekviena žiniasklaidos priemonė turi savo interesų sritį. Didesnės – atskirus skyrius skirtingoms temoms plėtoti. I. Kniukštienė pataria įsivertinti, kuris portalas turi daugiausia sinergijos su Jūsų plėtojama sritimi ir temomis. Anot pašnekovės, vienas dažnesnių atvejų, kai gautas pranešimas spaudai neatitinka portalo specifikos ir tematikos.

„Labai dažnai asmenys, atsakingi už pranešimų spaudai platinimą, susidaro žiniasklaidos priemonių duombazę ir siunčia savo pranešimus joms visoms, be atskiro filtravimo. Nutinka taip, kad verslo temomis rašantys portalai gauna informaciją apie keliones ir grožį, plėtojantieji laisvalaikio rubrikas – apie technologijų diegimą, verslą ar finansines investicijas. Natūralu, kad tokie pranešimai nebus publikuojami, nes tai neatitinka auditorijos, su kuria dirba portalas, poreikių“, – teigia I. Kniukštienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog naivoka tikėtis, kad pranešimą gavęs žurnalistas ar redaktorius pasidalins pranešimu su kitais, jau tinkama tema rašančiais asmenimis.

„Žurnalistų, o ypač redaktorių pašto dėžutes kasdien pasiekia dešimtys, kartais ir šimtai skirtingo turinio laiškų. Dažnu atveju perskaitomos tik laiško neatidarius matomos antraštės ar įžanginiai sakiniai. Jeigu laiškas neatrodo aktualus – jis keliauja lauk. Įtemptas ir skubus tempas nesuteikia galimybių įsigilinti į temą, kuri iš pirmo žvilgsnio nepasirodė naudinga, tuo labiau ieškoti kolegų, kam ši sritis galėtų būti įdomi“, – atskleidžia pašnekovė.

Ji pataria prieš siunčiant pranešimą tiksliai suprasti, kam ir kodėl yra rašoma.

„Įvertinkite, kokią temą atskleidžia Jūsų pranešimas. Susiraskite portalus, kurie rašo panašiomis temomis. Atidžiai peržvelkite redakcijos kontaktų skiltį ir pranešimą siųskite tinkamiems asmenims. Jeigu matote tik redaktoriaus kontaktus – rašykite jam, jeigu matote žurnalistus, suskirstytus pagal temas, už kurias jie atsakingi, pavyzdžiui: verslas, laisvalaikis, kelionės ir panašiai, pasirinkite savo temai tinkamą žurnalistą. Tame pačiame laiške, CC skiltyje, galite prisegti ir redaktorių. Tuomet tiek jis, tiek žurnalistas matys, kad abu gavo tą pačią informaciją ir taip bus palengvinama tolesnė komunikacija – ją perims tas, kuris už tai atsakingas“, – teigia redaktorė.

Taisyklinga kalba ir formatai

Pranešimo spaudai viešinimas iš esmės yra nemokamas, jeigu neskaičiuosime kaštų, skirtų jam parengti. Vis dėlto, jeigu žiniasklaidos priemonė susidomi Jūsų pateiktu turiniu, viešumą informacija išvysta už ačiū.

„Įvertinkite tai, kad reklaminis turinys žiniasklaidos portaluose yra mokamas. Jeigu pasidalinama Jūsų pranešimu, kuriame matoma įmonės informacija, pristatomi Jūsų specialistai ar darbuotojai – Jūs gaunate nemokamą reklamą, net jeigu pranešime tiesiogiai nereklamuojate savo produktų ar paslaugų. Ko, skirdama nemokamą eterį, tikisi žiniasklaidos priemonė? Kad prieš publikaciją žurnalistui reikės kuo mažiau laiko praleisti su Jūsų pateikta medžiaga ir savo laiką galės skirti daugiau įdirbio reikalaujančioms ar skubioms temoms. Pasistenkite, kad turinys, kurį pateikiate, būtų parengtas taisyklinga lietuvių kalba, stilistiškai tvarkingais sakiniais, aiškiai suprantamas paprastam skaitytojui“, – pataria I. Kniukštienė.

Anot jos, kiekvienas redaktorius nudžiunga savo pašto dėžutėje radęs tvarkingą, kokybišką pranešimą spaudai. Idealu, jeigu jo formatas atitinka būtent to portalo stilistiką: „Tai reiškia, jeigu portale didžioji dalis straipsnių publikuojama interviu formatu – pasistenkite pateikti interviu. Jeigu rašoma rišliu tekstu, įterpiant citatas, pavyzdžiui, kaip ir šiame straipsnyje, tuomet pasistenkite išdėstyti turinį būtent taip“, – rekomenduoja pašnekovė.

Žinoma, šis įdirbis kainuos Jūsų laiko ir pastangų, ypač jeigu norėsite pranešimą siųsti skirtingiems portalams, tačiau pašnekovė įsitikinusi – naudos iš to gausite kur kas daugiau, nes pranešimas bus noriai publikuojamas. Be to, pašnekovė rekomenduoja įsidėmėti ir svarbiausius pranešimo principus.

„Žmonės skaito vis mažiau, tad pasistenkite pranešimą parengti konkretų, parašytą trumpais, aiškiais sakiniais. Visą esmę sutalpinkite teksto pradžioje – ji turi užkabinti ir sudominti skaitytoją. Pabaigoje būtinai pateikite atsakingo asmens kontaktus, tačiau būkite tikri, kad tas asmuo galės operatyviai reaguoti ir atsakyti į visus žurnalistui kylančius klausimus. Kartais nutinka taip, kad būtinas greitas patikslinimas, korekcija ar turinio papildymas, tačiau nurodytas kontaktas neatsiliepia, o kol susisiekti pavyksta, informacija pasensta ir straipsnis lieka užmarštyje nepublikuotas. Pasistenkite, kad taip nenutiktų“, – sako I. Kniukštienė.

Kiti naudingi atributai

Internetinė medija visur ir visada papildoma vizualizacijomis. Ypač dabar, kai didelio skubėjimo paveikti žmonės dažniausiai pastebi nuotrauką ir tik tada ima skaityti antraštę. 

„Prieš siųsdami pranešimą, pasižiūrėkite, kokias nuotraukas prieš tai publikavo portalas, su kuriuo bandote susisiekti. Parinkite panašaus stiliaus nuotraukas. Jeigu siunčiate pašnekovo fotografijas, tegul jos būna profesionalios, aukštos raiškos, ne buitinio stiliaus. Jeigu Jūsų pranešime nėra konkretaus pašnekovo ir nuotrauką norite dėti asociatyvinę, galite prisegti ir ją. Atkreipkite dėmesį, kad nuotraukos turėtų būti horizontalaus formato bei aukštos raiškos“, – patarimais dalinasi redaktorė.

Jeigu parengėte puikų tekstą, prisegėte vizualus, susiradote tinkamą redakciją ir atrinkote atsakingus žmones, turėkite omenyje, kad pirmas įspūdis kris į Jūsų laiško antraštę. Ji nulems, ar laiškas bus atidarytas ir Jūsų darbas pastebėtas.

„Pasistenkite, kad laiško antraštė būtų aiški. Nebandykite sudominti skambiais pranešimais, kaip „atsidaryk ir sužinok“ arba „įspūdinga inovacija, pamatykite kokia“. Redaktoriams reikia konkretumo. Antraštėje labai aiškiai ir glaustai pasakykite, apie ką kalbate: konkrečiai, be užuolankų. Taip bus susidaromas įspūdis, ar turinys, esantis laiške, atitinka portalo specifiką ir yra vertas dėmesio“, – teigia pašnekovė.

Įkyrumas ne visada gera išeitis

Be to, I. Kniukštienės teigimu, labai svarbu užtikrinti sklandžią ir operatyvią komunikaciją, tačiau tikrai nebūtina vos išsiuntus pranešimą imti skambinti nurodytais kontaktais.

„Manau, pasidomėti, ar straipsnį planuojama publikuoti, būtų gerai praėjus bent kelioms valandoms nuo jo siuntimo, bet tikrai ne anksčiau. Nutinka, kad siuntėjas skambina jau po kelių minučių, kartais jausmas toks, kad buvo surinktas numeris dar prieš paspaudžiant mygtuką „siųsti“ laišką. Duokite laiko. Jūsų laiškas tikrai ne vienintelis, jį reikia pamatyti, perskaityti, įsigilinti, nuspręsti kada ir kaip būtų galima publikuoti. Praėjus kiek laiko parašykite užklausą, pasidomėkite, ar buvo gautas laiškas, ar planuojama publikacija. Jeigu atsakymo nesulaukiate ir numeris pateikiamas viešai – galite paskambinti, tačiau pasistenkite nebūti itin įkyrūs. Mandagumas bei pasitikėjimas redakcija sukurs apie Jus geresnį įvaizdį ir šiokį tokį palankumą ateities publikacijų viešinimui“, – sako redaktorė.

Greta viso to, pašnekovė pataria siunčiant pranešimą laiško apačioje pažymėti, jeigu norite gauti informaciją, apie pranešimo publikavimą. Taip pat pažymėkite, jeigu straipsnyje negalima atlikti korekcijų arba jas būtina suderinti: „Kartais gauname iš tiesų gerų, tačiau akivaizdžiai per didelės apimties pranešimų. Jeigu nenorite, kad dalis informacijos būtų išimta, ar bijote, kad straipsnio korekcijos pakeis jo prasmę ir siunčiamą žinutę, prašykite redakcijos, kad prieš publikavimą straipsnis būtų suderintas su siuntėju“, – rekomenduoja I. Kniukštienė.

Ekspertai

Ieva Kniukštienė

Ieva Kniukštienė

Komunikacijos specialistė, „bzn start” redaktorė

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.