„LinkedIn“ paskyrą dabar turi beveik kiekvienas verslas. Pastebima, kad šis socialinis tinklas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje: čia užmezgami verslo kontaktai, dalijamasi verslo naujienomis ir ieškoma darbo. Žinoma, norint, kad verslo paskyra būtų efektyvi, neužtenka tik ją turėti, reikėtų mokėti tinkamai ja naudotis. 

„LinkedIn“ pranašumai

„Httpool“ Lietuvoje vadovo Šarūno Sakalausko teigimu, „LinkedIn“ yra bene geriausia platforma, kuri turinį generuoja kitaip nei populiarieji socialiniai tinklai. „Jei, pavyzdžiui, turime 1 tūkst. sekėjų „Facebook“ ir 1 tūkst. „LinkedIn“, tai „Facebook“ paskelbtą įrašą natūraliai pamato maždaug 2 proc., o „LinkedIn“ pamato visi sekėjai, kurie prisijungia per parą. Žinoma, yra tam tikrų technikų ir būdų, kaip pasiekti geresnį rezultatą“, – sako Š. Sakalauskas. 

Anot jo, „LinkedIn“ verta turėti, nes jis geriausiai suka organinį turinį, o paskyros susikūrimo žingsniai yra labai elementarūs. Užtenka turėti kompanijos paštą, kaip ir kuriant paskyrą kitame socialiniame tinkle, suvedama pagrindinė informacija apie kompaniją. Tačiau šiuo metu „LinkedIn“ stiprybė yra net ne pati paskyra, o turinys, kuris pasirodo naujienų sraute iš paskyros. „Paskyrą galime sukurti per pusvalandį, tačiau daug svarbiau, ką su ta paskyra darysime toliau, ar kelsime „LinkedIn“ auditorijai aktualų turinį“, – pastebi „Httpool“ Lietuvoje vadovas. 

Vengtinas turinys

Darbas su „LinkedIn“ paskyra yra daugiausia darbas su „LinkedIn“ turiniu. Kaip teigia Š. Sakalauskas, „LinkedIn“ auditorija tikisi mažiau pramogos, mažiau laisvalaikio ir daugiau dalykinio turinio. Tačiau rekomenduojama nebūti nuobodiems ir vienodiems. 

„Praėjusiais metais buvo pristatyta „LinkedIn“ turinio 3:2:1 taisyklė, reiškianti savotišką turinio proporciją. Trys įrašai per savaitę turėtų būti aktualūs visai auditorijai, du įrašai turėtų būti skirti sekėjams, kompanijos darbuotojams ir artimesniam bendruomenės ratui, o vienas įrašas – tiesiogiai parduodantis“, – pataria „Httpool“ Lietuvoje vadovas. Skelbti daugiau nei vieną įrašą iš verslo paskyros nepatartina. 

Šiame socialiniame tinkle rekomenduojama vengti grynojo pardavimų turinio, reikėtų tokio turinio, kuris yra įdomus ir pritraukiantis. Pašnekovas pastebi, kad platformoje „LinkedIn“ nėra negatyvaus turinio, o kalba priklauso nuo auditorijos. 

Platformos nauda

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 0,5 mln. aktyvių „LinkedIn“ naudotojų. Didžioji dalis išsilavinę, dideles pajamas gaunantys žmonės. „Karantino laikotarpiu „LinkedIn“ naudojimas augo 680 procentų. Galima sakyti, jis tapo vienu pagrindinių verslo šaltinių. Žmonės čia tiek daug kartų sugrįždavo todėl, kad ieškojo verslo naujienų ir kokybiško verslo turinio. Žinant, kad „LinkedIn“ tampa vienu pagrindinių verslo naujienų kanalų, verta apie jį galvoti kaip apie vieną efektyviausių savo komunikacijos su verslo pasauliu įrankių. Žinoma, jei įkelsime įrašą kartą per metus, kanalas neteiks naudos“, – atkreipia dėmesį „Httpool“ Lietuvoje vadovas.

Anot jo, per pastaruosius metus yra įvykęs labai stiprus proveržis, labai daug verslų atrado ir mato šio socialinio tinklo naudą ir labai dažnai naudoja kaip vieną pagrindinių komunikacijos kanalų. 

„LinkedIn“ yra kanalas, kuris į komunikaciją leidžia įtraukti darbuotojus. „Kompanijos gali žymėti savo darbuotojus, tada tą žinią, kurią skleidžia įmonė, pamato ne tik jos sekėjai, bet ir darbuotojų kontaktai. Taip galima pasiekti daugiau kontaktų“, – sako Š. Sakalauskas. 

Didžiausios klaidos 

Kadangi „LinkedIn“ algoritmas yra kitoks nei kitų socialinių tinklų, pašnekovo teigimu, jei bandysite kartoti tą pačią komunikaciją, labai tikėtina, kad negausite gero rezultato. „Šis socialinis tinklas taip pat labai nemėgsta kopijuotų nuorodų. Jei reikia nuorodos, ją galite dėti įrašo pabaigoje, geriausia sutrumpintą. Kiekvienas socialinis tinklas turi savo specifiką ir to, ką darai viename, nereikėtų kartoti kitame“, – pataria „Httpool“ Lietuvoje vadovas.

Anot jo, „LinkedIn“ unikalumas yra tai, kad asmeninis profilis savotiškai atstoja puslapį. Perpratus mechanizmą ir sugebant generuoti srautą, tai gali padėti laisvai samdomiems darbuotojams parduoti. Todėl „LinkedIn“ ne tik smulkiajam verslui, bet ir tokiems darbuotojams tampa vienu pagrindinių pardavimo kanalų. 

„Joks kitas socialinis tinklas tiek daug nežino apie mūsų profesinę pusę. Į laisvalaikį orientuoti socialiniai tinklai žino, ką mes mėgstame ir kas mums patinka, koks mūsų laisvalaikis, pomėgiai. „LinkedIn“ turi daug informacijos apie tai, koks mūsų išsilavinimas, kokie mūsų įgūdžiai, kokiose kompanijose mes dirbome, kokias pareigas ir patirtį turime“, – sako Š. Sakalauskas. „LinkedIn“ taip pat nereikia siųsti CV, galima teikti paraišką su savo profiliu, o darbą gauti gali padėti čia esantys bendri kontaktai.