Kristupas Sabolius: „Rasti problemos sprendimą „Google“ – ne kūryba“
2016.12.19
Temos: Marketingas.
Vilniaus universiteto filosofijos docentas Kristupas Sabolius plačiajai auditorijai geriau žinomas kaip žmogus, kuris su kolegomis buvo įkūręs kultinį žurnalą „Pravda“, o 2014 m. su bičiuliu Tomu Ramanausku išleido knygą „Žmogus, kuris žinojo viską“ – savotišką „antikoučingo“ manifestą ir kūrybiškumo horizontą praplečiančių pavyzdžių rinkinį. Šie ir daugelis kitų K. Saboliaus darbų yra nuoseklaus jo gilinimosi į žmogaus vaizduotės veikimą ir kūrybos praktinį pritaikymą rezultatas. Jeigu ir yra tokių žmonių Lietuvoje, kurie gali apie kūrybiškumą pasakyti ką nors prasminga ir nenuvalkiota, tai K. Sabolius – vienas jų.
Apie galimybę perkurti save iš naujo
„Nei mokymuose, nei paskaitose, nei knygose nesiekiu pateikti formulės, kuri neva gali išspręsti visas su kūrybiškumu susijusias problemas. Juk vos tik nurodysi konkretų apibrėžimą – kūryba taps nuobodi, pavirs sistema, kuriai reikia dar vieno kūrybinio sprendimo, išlaisvinsiančio iš veiksmus ribojančių rėmų“, – teigia K. Sabolius.
Nors vienos tinkamos ir visur kūryboje tinkančios formulės nėra, mokytis dalykų, susijusių su kūrybiškumu, pašnekovo įsitikinimu, yra prasminga. Pirmiausia todėl, kad tik taip galima pamatyti vis naujų problemų sprendimo būdų, kurie vėliau gali būti pritaikyti asmeninėje veikloje.
„Vis labiau ir sparčiau tobulinamas neuromokslas atrado, kad žmogaus smegenys gali pakeisti pačios save. Tai reiškia, kad asmenybė gali perkurti save, savo savastį.“
K. Sabolius.
„Be mokymosi ir tobulėjimo gyvenime apskritai nieko nepasieksi. Tačiau būtina suprasti, kad pirmiausia reikia atsirinkti tinkamiausius ir labiausiai kiekvieną individualiai įkvepiančius kūrybinius sprendimus, o ne bandyti aprėpti viską iš eilės. Aišku, tai yra didelis darbas, kuriam reikia laiko, bet jis būtinas“, – tikina VU filosofijos docentas.
Anot jo, sunku mokytis kūrybiškumo, nes nėra vienareikšmių modelių ar apibrėžimų. Būtent dėl šios priežasties, K. Saboliaus nuomone, reikia būti atviram įvairioms idėjoms ir taip treniruoti smegenis.
„Vis labiau ir sparčiau tobulinamas neuromokslas atrado, kad žmogaus smegenys gali pakeisti pačios save. Tai reiškia, kad asmenybė gali perkurti save, savo savastį. Tiesa, tam reikia pastangų, kurių neretai žmogui pristinga, nes iš prigimties jis yra rutiną dievinanti būtybė, kuri labiau mėgsta sekti paskui ką nors kitą, nei imtis iniciatyvos“, – aiškina pašnekovas.
„Žvaigždžių karai“, Jonas Mekas ir Madonna
Asmenybės, kurios suburia žmones ir paskatina juos tapti pasekėjais, žiniasklaidoje dažnai vadinami lyderiais, tačiau K. Saboliui šis apibrėžimas nepriimtinas. Labiausiai todėl, kad jis suponuoja konkurencijos nuojautą.
„Man labiau patinka žodis „vizionieriai“. Kai kurie jų gal ir pralaimėjo svarbias gyvenimo kovas, tačiau savo idėjomis (iškart ar po kurio laiko) pakeitė pasaulį. Tokie žmonės geba išeiti iš komforto zonos, išbandyti ribines situacijas ir atrasti naujų perspektyvų, – teigia pašnekovas ir priduria: – Garsusis Vincentas van Goghas per savo gyvenimą nutapė apie 800 paveikslų. Tiesa, parduoti sugebėjo tik vieną, ir tą broliui, tačiau vėliau pasaulis pasivijo jo idėjas ir išmoko jas vertinti, todėl V. van Gogho darbai mūsų laikais kainuoja milijonus, o norinčiųjų juos pirkti – daugybė.“
Kūryba nėra vien tik aukštasis menas. Ji gali pasireikšti bet kokioje kitoje srityje. Bene lengviausias kelias į naujovių kūrimą, anot K. Saboliaus, gebėjimas suderinti jau egzistuojančius, bet sunkiai sugretinamus dalykus.
„Žinoma, kad režisierius George’as Lucasas tam tikrų montažo aspektų ir apskritai įkvėpimo sėmėsi iš daugybės netradicinio kino kūrėjų. Tarp jų ir lietuvio Jono Meko. Taigi iš dalies galime sakyti, kad avangardinis kinas padarė įtaką populiariosios kultūros fenomenu tapusiai serijai filmų „Žvaigždžių karai“. Panašių faktų galima rasti ir popmuzikos pasaulyje. Pasirodo, Madonna aktyviai stebi subkultūrų muzikinį gyvenimą ir iš jo savo kūriniams pasiskolina įdomiausiai skambančius akcentus“, – pavyzdžius vardija K. Sabolius.
Išorinių jėgų, tendencijų ar veiklos sričių daromas poveikis žmogui, anot pašnekovo, yra geras dalykas. Tiesa, tai nereiškia, kad reikia aklai viską kopijuoti – verčiau paversti naujus atradimus įkvėpimo šaltiniais, padedančiais kurti.
Vis dėlto pašnekovas įspėja: „Tyčinė, neorganiška kūryba, kai dirbtinai siekiama būti kūrybingam, gali būti labai sudėtingas procesas. Teigiamas rezultatas gali būti pasiektas daug greičiau ir efektyviau, jei žmogus leidžia sau būti laisvam ir nevaržomai eksperimentuoja. Tuomet tikslu tampa ne pati kūryba, o originalumas ir moralinė vertė. Šie kriterijai gali padėti sukurti daug puikių dalykų. Pavyzdžiui, tvarų verslą.“
K. Sabolius įsitikinęs, jog pastaraisiais metais viešojoje erdvėje nuolatos girdimas bambėjimas, kad reikia ugdyti studentų verslumą, o universitetuose kurti daugiau verslių specialybių, netikslingas ir nereikalingas. Pašnekovo manymu, tai tėra trumparegiškos vizijos pasekmė.
„Kultūros ir kitų sričių procesai taip sudėtingai persipynę, kad ypač sunku pamatyti visas gijas. Tačiau ir nepadarius to galima drąsiai sakyti, kad verslo idėjų gali kilti ir informatikos, ir filologijos studentų galvoje. Žmonės, išmanantys vieną sritį ir ateinantys į kitą, gali būti neįtikėtinai įžvalgūs. Pragmatizmas ir laisva kūryba yra daug labiau susiję, nei manoma“, – aiškina VU filosofijos docentas.
Kada visi nustojo būti kūrėjais?
Anot K. Saboliaus, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų žmonės, kad ir apie kokią profesiją būtų kalbama. Tai – sekėjai ir asmenybės, turinčios viziją. Antrojo tipo žmonės būna kūrybingi net ir tuomet, kai jiems nebūtina. Pavyzdžiui, kaldami vinį, augindami vaikus, kurdami tarpusavio santykius ir t. t.
„Tai tam tikras sąmoningumo lygis. Požiūris į pasaulį, kurį, beje, nuo mažens turi visi, tik vėliau, jau užaugę, dauguma jį užmiršta“, – remdamasis garsia Pablo Picasso citata kalba K. Sabolius.
Jis taip pat prisimena ir vieno amerikiečių poeto Williamo Staffordo atsakymą į klausimą: „Kada supratote, kad norite tapti poetu?“ Sulaukęs jo, W. Staffordas atsakė: „O kada visi kiti nusprendė nebebūti poetais?“
Pasak K. Saboliaus, vaikų darželyje visi yra kūrėjai. Vėliau žmonės panyra į schemas ir bijo žengti į šalį. Galiausiai jie tiesiog aptingsta ir pasirenka paprastesnį kelią – sekti paskui kitus. Kūrybiškumas yra visiška tokio sprendimo priešingybė. Jis randasi už asmeninio komforto ribų.
Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius du dešimtmečius, kai pasaulyje itin sparčiai ėmė vystytis technologijos. Jos, anot pašnekovo, sukūrė naują žmogų.
„Gyvename visiškos kūrybinės krizės akivaizdoje, nes per daug vartojame technologijų. Tokią situaciją gerai apibrėžia graikiškas žodis pharmakon, reiškiantis ir vaistus, ir nuodus. Technologijos žmogui suteikia daug galimybių, tačiau jos ilgainiui tampa sunkia priklausomybe, vedančia protinio antsvorio link. Be to, technologijos ima naikinti spontaniškumo džiaugsmą. Įvairūs sprendimai, kurie nuspėja žmogaus įpročius ar pageidavimus, jau veikia ir taip gyvenimiškas kūrybiškumas įkalinamas skaitmeninių sistemų algoritmuose“, – pabrėžia K. Sabolius.
Jo teigimu, panašiai kaip technologijos veikia ir popindustrija, pagrįsta trumpalaikiais, bet stipriais efektais ir galimybe išvengti sprendimo priėmimo iššūkio. Tai irgi skatina protinį suglebimą ir žmonių tingumą.
„Didžiausia dabartinės padėties ironija yra ta, kad technologijas ir pramogas sukuria išties protingi, kūrybingi ir viziją turintys žmonės“, – sako VU filosofijos dėstytojas.
K. Saboliaus manymu, kūrybinis mąstymas iš dalies gali būti vadinamas kritiniu mąstymu. Jo įsitikinimu, kūryba yra pasipriešinimas iš išorės ateinančioms komunikacijos žinutėms ir apskritai tam tikrai sistemai. Tiesa, pašnekovas taip pat teigia, kad kūrybiškumas yra glaudžiai susijęs ir su sąmoningumu, asmeniniu išsilaisvinimu bei maištu.
„Tapęs sąmoningas žmogus gal ir nebus Nobelio premijos laureatas, bet jis bent kels klausimus. O dabar pasaulyje juntamas didelis tokio sąmoningumo stygius. Žmonių populiacija vis auga, bet kūrybingų asmenybių skaičius lieka tas pats“, – sako K. Sabolius ir priduria, kad kūrybiškumas ir intelektas neturi nieko bendra.
Anot pašnekovo, esama net tokių tyrimų, pagal kuriuos aukštas intelekto koeficientas ne tik nėra susijęs su kūrybiškumu, bet ir gali tapti jo kliūtimi. Taip yra todėl, kad intelektiniuose sprendiniuose dažnai svarbiausias sprendimų priėmimo greitis, kai veikiama pagal pateiktą modelį arba taisyklę. Kūryba, priešingai, taisyklių ir modelių nepaiso.
Vis dėlto K. Sabolius turi ir gerų žinių – kūrybiškumą galima pažadinti, nes žmogaus smegenys gali kisti visą gyvenimą. Tereikia noro ir šiek tiek pastangų. Aišku, tai nereiškia, kad visi turėtų imti skaityti knygas (savotiškus vadovėlius), kuriose žadama išmokyti kūrybiškumo vos per kelias dienas. Daug svarbiau imti analizuoti pavyzdžius ir padėti įsibėgėti nesuvaržytam mąstymui, kuris vėliau gyvenime leis prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių situacijų.
Pokalbio pabaigoje paprašytas duoti patarimą pradedantiesiems verslininkams ir apskritai verslo pasaulyje besisukantiems žmonėms, K. Sabolius nedvejodamas nurodo, jog visiems jiems būtina atminti, kad problemos sprendimo būdų reikia ieškoti kitur, ne savo darbe. „Ten, kur dirbi, visi atsakymai jau užprogramuoti, todėl akiračio lavinimas ir gilinimas į įvairias sritis yra būtini, jei norima atrasti netikėtą jungtį. Yra daug pavyzdžių, kai tapyba arba muzika padėjo išspręsti chemijos ar medicinos vizionierių problemas. Visada reikia atsiminti, kad „Google“ paieškoje per penkias minutes rastas atsakymas nėra kūrybiškas sprendimas. Tam, kad tikrai ką nors sukurtum, reikia nueiti gerokai ilgesnį ir sudėtingesnį kelią“, – neabejoja VU filosofijos docentas.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.