Pastarieji metai neabejotinai išskirtiniai e. prekybai. Šioje srityje veikiantiems verslams, viena vertus, teko susidurti su iššūkiais, kaip užtikrinti sklandžią e. prekybą ir prekių pristatymą, kita vertus, tiems, kurie sugebėjo laiku išnaudoti galimybes, pavyko itin sparčiai užsitikrinti proveržį.

„DHL Lietuva“ Pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovė Aušra Rutkauskienė pastebi, kad pastaraisiais metais mūsų šalies įmonių eksporto siuntų skaičius augo bene trečdaliu. Nemažai daliai įmonių pavyko sėkmingai nerti į pasaulinius vandenis. Tiesa, atsiradus kitų iššūkių – „Brexit“ ir ES muitinės reguliavimo pokyčių, atsiranda naujų aktualijų. Į jas būtina atkreipti deramą dėmesį.

Tapome daugiau eksportuojančia šalimi

A. Rutkauskienė apibendrina, kaipgi šiuo metu sekasi mūsų šalies verslui. „DHL Lietuva“ bendrovės duomenimis, Lietuvos įmonių eksporto siuntų skaičius augo net 32 proc., palyginti su 2019 metais. Importuojamų siuntų skaičius augo 4,5 proc., palyginti su 2019 metais.

„Pandemijos metai pakeitė prekybos tendencijas. Vienas ryškiausių pokyčių – Lietuvos verslininkai eksportavo daugiau siuntų į užsienį, nei importavo jų į Lietuvą. Mes tapome labiau eksportuojančia šalimi, kas tiesiogiai reikštų, kad Lietuva vis daugiau keliauja į pasaulio vandenis, pateikia savo kokybiškus gaminius daugeliui šalių, neapsiriboja tik Lietuvos ar Europos rinka“, – sako A. Rutkauskienė.

Pašnekovė teigia, kad viena ryškesnių eksportuojamų šalių, į kurią keliauja e. prekyba užsiimančių verslininkų gaminiai, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai viena sparčiausiai augančių rinkų. Anot pašnekovės, ši šalis patraukli ir dėl didesnio vartotojų įpročio pirkti internetu, ir dėl palankių sąlygų pirkėjams importuoti prekes be pridėtinių importo mokesčių.

Populiariausios Europos Sąjungos rinkos, kurias pasiekia lietuviška produkcija, išlieka didžiosios šalys, tokios kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė. Tiesa, tęsdami pardavimus į pastarąją šalį, verslininkai turėjo atlikti namų darbus ir tinkamai pasirengti po „Brexit“ atsiradusiems prekybos pokyčių reikalavimams. 

Bendrovės „DHL Lietuva“ duomenimis, galima pastebėti ir padidėjusį importo siuntų srautą iš Azijos šalių. Tiesa, reikia pripažinti, kad dalis šių siuntų susijusi su pandemijos situacijai valdyti reikalingų priemonių importavimu, kartu stebimas ir išaugęs gamybininkų poreikis komponentams, sudedamosioms gaminių dalims ar tiesiog gaminiams.

Tikslūs duomenys padės siuntoms sklandžiai judėti

Pasak A. Rutkauskienės, šiemet sklandus ir operatyvus siuntų pristatymas bus labiausiai susijęs su „Brexit“ ir ES muitinės reguliavimo pokyčiais. Pravartu prisiminti, kad nuo šiol muitinei, o kartu ir DHL, kaip kliento atstovui muitinėje bei prekės transportuotojui, bus reikalingi itin tikslūs bei išsamūs pardavėjo, gavėjo ir pačios prekės duomenys, kurie turi atsispindėti prekės sąskaitoje faktūroje. 

Kuo tikslesni duomenys siuntos oro važtaraštyje bei sąskaitoje faktūroje, tokie kaip: siuntėjo (eksportuotojo) bei gavėjo (importuotojo) kontaktai, registracijos numeris, siuntos tipas, eksporto tikslas, prekės kilmės šalis, HS kodas, tikslus ir išsamus aprašymas, svoris ir matavimo vienetai, prekių kiekis bei vertė, transportavimo išlaidos, tuo operatyviau bus atliktos importo procedūros ir siunta pristatyta gavėjui be papildomų užlaikymų. Tikslūs duomenys padės siuntoms sklandžiai judėti, o jas eksportuojančioms įmonėms išvengti muitinės baudų.

„Ruošdamiesi „Brexit“ bei ES muitinės reguliavimo pokyčiams ir siekdami užtikrinti kuo sklandesnį siuntų judėjimą, turėjome didinti muitinės padalinio darbuotojų skaičių, atnaujinome savo elektronines sistemas ir pritaikėme jas ES muitinės reikalavimams, pridėdami papildomas duomenų eilutes, reikalingas sklandžiai atlikti muitinės formalumams. Namų darbus darome kartu su klientais. Periodiškai informuojame apie reikalavimus bei atnaujinimus, konsultuojame, ką reikia pasiruošti, kad siuntų judėjimas, pradėjus veikti naujiems reguliavimams, vyktų sklandžiai“, – komentuoja „DHL Lietuva“ Pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovė.