Vertybinių popierių birža: kodėl verta mažoms ir vidutinėms įmonėms?

Verslas

2021.10.01

Autorius: bzn start

Temos: , , .

Vertybinių popierių birža: kodėl verta mažoms ir vidutinėms įmonėms?

Ausma Bartkutė Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų rugpjūčio mėn. nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradėjo įgyvendinti naują 1 mln. eurų vertės negrąžinamų subsidijų priemonę. Ji skirta kompensuoti dalį įmonių akcijų ir obligacijų išleidimo ir pasiruošimo atėjimui į biržą išlaidų. Pasinaudoti ja kviečiamos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Kol kas jų aktyvumas vertybinių popierių biržoje itin mažas, tad tikimasi, jog ši priemonė paskatins verslininkus aktyviau išbandyti šią finansavimo galimybę.

Kas yra vertybiniai popieriai, kokia jų vertė ir nauda verslui? Kodėl verta pasinaudoti INVEGOS siūloma pagalba? Apie tai pasakoja INVEGA ir „Nasdaq Vilnius“ atstovai.

INVEGA skatina įmones ieškoti alternatyvų

Pasak INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vadovės Ausmos Bartkutės, kapitalo rinka yra labai svarbi šalies ekonomikai. Lietuvoje ši rinka žengia pirmuosius žingsnius, todėl labai svarbu ją plėsti.

„Veikianti kapitalo rinka yra būtina ekonomikai, nes ji paįvairina įmonių finansavimo šaltinius ir taip suteikia joms galimybes augti. Bankų koncentracija Lietuvoje yra pakankamai didelė. Kredito įstaigų finansavimas smulkiam ir vidutiniam verslui kiekvienais metais mažėja. Kai nėra konkurencijos, nukenčia klientai, šiuo atveju – įmonės, kurioms reikia finansavimo. Su priemone „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ norime paskatinti ir kapitalo rinkos augimą“, – kalbėjo A. Bartkutė.

Tai, kad iki šiol daug verslininkų nesiryžta išbandyti alternatyvių finansavimo šaltinių, lemia įvairios priežastys. Viena iš jų – žinių stoka ir susiformavę įpročiai.

„Visiems žinoma, kaip gauti paskolą – suprantami žingsniai, kur eiti ir ką daryti. Tačiau kaip savo projektams prisitraukti finansavimo per vertybinių popierių biržą, daugumai įmonių savininkų nėra aišku. Priemone siekiame, kad įmonės pirmiausia pradėtų domėtis verslo finansavimu per vertybinių popierių biržą. Patirtis rodo, kad, kai įmonė išeina per vertybinių popierių biržą pirmą kartą, vėliau jai lengviau išleisti ir kitas emisijas, – teigė A. Bartkutė.

INVEGOS siūloma priemonė skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms dėl to, jog būtent ši verslo dalis kol kas pakankamai retai ryžtasi žengti į vertybinių popierių biržą.

„Didelės įmonės, tikime ir matome, tai padaryti gali ir daro pačios. Mažoms reikia pagalbos, padrąsinimo – ką mes ir siūlome“, – teigė INVEGOS atstovė.

„Norint ateiti į vertybinių popierių biržą, reikia teisės, finansų, mokesčių, audito ir investicijų ekspertų konsultacijų, o tokių konsultacijų išlaidos yra reikšminga suma mažoms ir vidutinėms įmonėms. Būtent šią finansinę naštą valstybė siekia sumažinti – įmonė galės kreiptis ir gauti subsidiją tiek dėl obligacijų emisijos, tiek dėl akcijų įtraukimo į vertybinių popierių biržą, – pažymėjo pašnekovė.

Biržoje tikisi daugiau lietuviškų įmonių

INVEGOS negrąžinamų subsidijų priemonė, skirta kompensuoti dalį įmonių akcijų ir obligacijų išleidimo ir pasiruošimo atėjimui į biržą išlaidas, padės mažoms arba vidutinėms įmonėms (MVĮ) įtraukti savo vertybinius popierius į „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą ir alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“.

Pasak „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidento Sauliaus Malinausko, priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ yra papildomas žingsnis, vystant šalies kapitalo rinką.

„Sveikintina, jog šiuo instrumentu siekiama paskatinti mažas ir vidutines įmones viešai platinti akcijas ar skolos vertybinius popierius su tikslu pritraukti papildomų lėšų bendrovės veiklai, jos plėtrai. Be to, kompensuoti dalį bendrovės pasiruošimo kaštų, einant į viešą vertybinių popierių rinką. Tikimės, jog ši priemonė padės mažesnėms įmonėms apsispręsti pasinaudoti viešos rinkos galimybėmis“, – teigė „Nasdaq Vilnius“ vadovas.

Jo teigimu, paskutinieji keleri metai rodo, kad Lietuvos verslas aktyviau domisi vieša kapitalo rinka. Į biržą atėjusios bendrovės pritraukia tarptautinių ir vietinių investuotojų dėmesį.

Žinomi vardai

Į biržos prekybos sąrašus pastaraisiais metais buvo įtrauktos AB „Ignitis grupė“ akcijos, UAB „AKROPOLIS GROUP“, UAB „Maxima“ , „Auga Group“, „Šiaulių banko“ ir kitų įmonių obligacijų emisijos bei eilė mažesnių bendrovių. Tokių kaip: „InMedica“, „Terseta“, „Viada LT“, „Modus grupė“, „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“, „Baltic Mill“ obligacijos ir „Neo Finance“ akcijos.

Anot S.Malinausko, birža skatina nedideles perspektyvias, ambicingas bendroves eiti į viešą kapitalo rinką. Taip pat diversifikuoti finansavimo šaltinius, pritraukti privačių investuotojų, investicinių fondų lėšas. Joms yra sukurta „First North“ rinka. Joje taikomi mažesni reikalavimai negu reguliuojamoje biržos rinkoje.

Eksperto teigimu, į viešą kapitalo rinką reikia žiūrėti kaip į vieną įmonių verslo finansavimo variklių, kuris šiandien Lietuvos įmonių naudojamas nepakankamai.

„Turime skatinti verslo įmones pagal savo galimybes naudoti kapitalo rinkos instrumentus, o investuotojus per viešąją rinką nukreipti savo sukauptas lėšas į perspektyvias vietines kompanijas“, – teigė „Nasdaq Vilnius“ vadovas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.