Pokalbį su rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generaliniu direktoriumi pradedame gana plačiu klausimu: ar Lietuvoje verslas, mokslas ir valdžia geba glaudžiai bendradarbiauti? Ilja Laurs perspėja, kad jo pozicija verslo, mokslo ir valdžios sinergijos klausimu gali būti šiek tiek kritiška. Juk norint, kad bendradarbiavimas vyktų sėkmingai, reikia visų trijų sektorių indėlio.

Lietuvoje verslas ir mokslas nebendradarbiauja

Paklausus, koks ryšys tarp mokslo ir verslo, pašnekovas atsako, kad „hipotetiškai technologijų ir inovacijų srityje gaunama didžiausia mokslo grąža“ ir priduria, kad mokslo Lietuvoje nelaiko suderinamu su verslu. Taigi faktas tas, kad hipotetiniai pamąstymai dažnai kiek kertasi su realybe.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinio direktoriaus nuomone, galima išskirti kelias priežastis, kodėl mokslas su verslu Lietuvoje yra nesuderinamas: „Pirma, galimybę mokslui praktiškai prisidėti prie verslo vertinu skeptiškai ir prastai. Antra, šalies, kaip palankaus investicijoms inkubatoriaus galimybes, taip pat matau gana skeptiškai, nors ir ne taip griežtai kaip mokslo.“

Žinoma, verslininko teigimu, Lietuvoje galima kurti inovacijas. Be to, reikia pripažinti, kad, nors Lietuva kol kas nėra tobulai organizuota naujo, inovatyvaus verslo atžvilgiu, tačiau kurti ir puoselėti naujoves reikia, nes jos ugdo šalį, kelia ekonomiką ir verčia siekti geresnio rezultato. Taip pat reikia paminėti, kad Lietuva ne vienintelė Europos šalis, kuri nėra sukūrusi idealios aplinkos inovacijoms kurti bei vystyti. Didžioji dalis Europos, taip pat kaip Lietuvos valstybė, šioje verslo srityje dar neturi tvirto pagrindo. Taigi pašnekovas Lietuvos nepatrauklumą inovacijoms iškelia į europinį lygį ir priduria: „Nors Lietuva turi daug prieskonių, kurie viską tik apsunkina, tačiau turi lygiai tiek pat ir lokalių nuokrypių į teigiamą pusę.“ Tad verta tikėtis, kad verslininko įvardytų „nuokrypių į teigiamą pusę“ tik daugės ir pagaliau atsiras verslo bei mokslo bendradarbiavimas.

Akademiniai laimėjimai nėra svarbiausi

Tenka pripažinti, kad mokslo indėlis į valdžios ir verslo bendradarbiavimą nėra toks didelis ir naudingas, kaip norėtųsi. Pašnekovas teigia, kad Lietuvoje mokslas yra orientuotas tik į akademinius laimėjimus.

„Akademiniais pasiekimais matuojami universitetai, individualūs mokslininkai ar katedrų vadovai, o skyriai ir departamentai išvis yra išimtinai akademiniai. Popierius ir teorija iš esmės dabar yra vienintelis galiojantis universitetų matas“, – taip savo nuomonę dėsto verslininkas ir investuotojas I. Laurs.

Pasak pašnekovo, ekonominės grąžos tikėtis nebus įmanoma tol, kol mokslas bus vertinamas pagal akademinius pasiekimus. Kaip pavyzdį „Nextury Ventures“ generalinis direktorius pateikia Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo programą, kurioje vidutinis išsilavinimas kainuoja ketvirtadalį milijono dolerių, gaunamų kredito būdu: „JAV universitetų pažadas šiuo klausimu yra labai paprastas: paimk kreditą ir sumokėk, o per dvejus metus rinkos pagalba atsiskaitysi.“

I. Laurs tokį veikimo principą vadina paprasta ekonomika, tačiau, norėdamas, kad ši idėja būtų parduota studentui, universitetas privalo fokusuotis į komercinius ekonominius pasiekimus: „Jiems rūpi, kad technologijos, sukuriamos universitete, būtų parduodamos.“

Taigi sėkmingos verslo ir mokslo sinergijos paslaptis – maksimali mokslo orientacija į komercinę naudą ir ekonominės grąžos kūrimą. Tada mokslas bus priverstas glaudžiai bendradarbiauti su verslu, nes tokiu atveju bus sukurtas grįžtamasis ryšys ir komercinė ekonominė nauda. „Instrumentų yra daug: bendradarbiavimas, bendri žinių lobynai ir t. t., bet jie yra orientuoti grynai į pliką ekonominę naudą ir tai yra išvestinė iš to, kad mokslas yra komercinis“, – teigia pašnekovas.

Reikalingas visuomenės balsas

Tampa akivaizdu, kad JAV paplitęs verslo, mokslo ir valdžios veikimo principas yra stipriai įsigalėjęs ir jam pasiekti Lietuvoje reikėtų ilgų metų sunkaus darbo ir glaudaus bendradarbiavimo. Verslininko nuomone, pirmiausia reikėtų iškelti klausimą visuomenės lygmeniu: „Ko mes tikimės iš mokslo? Ar mes norime daug patentų, ar tiesiog daug akademinių valandų, daug straipsnių, daug publikacijų? Ar mes norime ekonominės grąžos, kad universiteto studentų atlyginimas būtų dvigubai didesnis negu rinkos vidurkis?“

Taigi, anot pašnekovo, pradžioje svarbiausia apsispręsti, ko mes apskritai norime iš akademinio pasaulio. Žinoma, nevertėtų visos atsakomybės užkrauti trečiajam komponentui – valdžiai. „Norisi tikėti, kad demokratinėje visuomenėje valdžia yra tautos instrumentas“, – sako I. Laurs. Be abejo, negalima tiksliai pasakyti, kas turėtų atstovauti išsikeltiems tikslams siekiant bendradarbiavimo tarp verslo ir mokslo, tačiau, investuotojo nuomone, atsakomybę galima dalintis per pusę. Faktas lieka tik vienas: turi atsirasti viena iniciatyvi grupė, kuri įvestų naują tvarką mokslo srityje. Be to, verslininko nuomone, reikalingas ir visuomenės balsas: „Visuomenė turi pasakyti, kad ji nori matyti praktišką ekonominę grąžą, nori aukštų atlyginimų ir didelių mokesčių.“

Neteisinga patentų sistema

Viena iš pagrindinių klaidų Lietuvoje, kurias daro mokslas, yra patentų sistema. Jauni žmonės savo studijų laikotarpiu sukuria daug inovatyvių išradimų, kurie išties būtų vertingi ir netgi pelningi, tačiau, kaip pasakoja verslininkas ir investuotojas, jei išradimas sukurtas universitete, jis priklauso universitetui, o ne studentui ar profesoriui, kuris tą darbą atliko. Tai jau savaime yra akligatvis, nes projekto patvirtinimas ar finansavimas jau lieka nebesvarbus: „Paradoksas, kad aukštos kokybės, puikiai atliktas išradimas tampa bevertis, nes visas teises į jį nusisavina universitetas ir jo jau nebegalima panaudoti.“ To pasekmė – daugybė patentuotų išradimų, kurie greitai taps niekam nereikalingi.

„Kadaise dariau savotišką reviziją patentų bazės, kuri yra universitetuose, ir bloga pasidarė pamačius visus nepanaudotus, bet iš valstybės pinigų apmokėtus patentus“, – patirtimi dalinasi pašnekovas ir priduria, kad instrumento, kaip rinkoje panaudoti tuos patentus, nėra, todėl tai tas pats, kas užrakinti seifą ir išmesti raktą. Taigi šiuo klausimu išvada tokia, kad investuojama išties daug, tačiau naudos iš to nėra.

Ko reikia imtis siekiant pokyčių?

Taigi, siekiant, kad Lietuvoje atsirastų sinergija tarp verslo, mokslo ir valdžios, reikia keisti daug dalykų. Tik, žinoma, norisi konkretumo, kokių veiksmų reikėtų imtis. Verslininkas sako, kad iš praktinės pusės labiausiai pasigenda mokslinio pasaulio matavimo pagal ekonominius rodiklius: „Juk žmogus stoja į universitetą, kad jį baigęs uždirbtų ir sau, ir šaliai.“

Taip pat vertėtų įvesti skaidrumą ir konkretumą į visą mokslo sistemą: galimybę matyti gaunamą ekonominę grąžą, studentų gaunamus atlyginimus, fizinę vertę, o ne sukurtų startuolių ar darbo vietų ir išmokėtų atlyginimų skaičių. Vėlgi šiuos norus, kaip teigia pašnekovas, turi išreikšti pati visuomenė, o valdžiai atiteks politiškai sunkus darbas, atimantis daug laiko ir pastangų bei skatinantis bendradarbiauti ir įgyvendinti norus.