Kad veikla vyktų sparčiau, net ir smulkioms į gamybą ar paslaugas besiorientuojančioms įmonėms prireikia mokslo žinių, technologijų, tyrimų. Daugelis su tuo susiduriančių Lietuvos verslininkų pripažįsta, kad verslo bendrovių ir mokslo institucijų bendradarbiavimas, palyginti su Vakarų valstybių praktika, dar toli gražu nesirutulioja sklandžiai. Tai siekia pakeisti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir jos įgyvendinama tęstinė ES struktūrinių fondų paramos priemonė „Inočekiai LT“. Pakalbinome tris pirmajame MITA kvietime „inočekius“ įsigijusias bendroves, siekdami sužinoti, kaip joms sekėsi tokiu būdu bendradarbiauti su mokslo institucijomis.

Kodėl ruduoja obuoliukai?

Kauno rajono Babtų kaime įsikūrusi įmonė „Salpronė“ jau dešimtmetį gamina ir tiekia salotų mišinius Baltijos šalių rinkoms. Šios bendrovės gaminiai „Baltisa“ – tai Baltijos salotas reiškiančio prekių ženklo mišiniai.

Prieš kelerius metus į bendrovę kreipėsi vienas greitojo maisto restoranų tinklas, norėjęs pasiūlyti klientams sveikuolišką užkandą – pjaustytus obuolius. Tačiau supjausčius populiariausių veislių obuolius ir juos supakavus, produktas netenkino nei „Salpronės“ specialistų, nei jo užsakovo. Pjaustyti žali obuoliai netrukus prarasdavo estetišką išvaizdą, paruduodavo.

„Dažnai natūrinių mainų principu bendradarbiaujame su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais. Mes jiems tyrimams duodame salotų, jie mums padeda, kiek gali, suprasti technologinius procesus. Ir tąkart mums paaiškino, kad įmanoma nustatyti pjaustyti tinkamą obuolių rūšį ir atrasti patį nekalčiausią jų apdorojimo būdą. Tam prireikė mokslinio tyrimo. Instituto darbuotojai mus paskatino pasinaudoti „inočekiu“, kad galėtume finansuoti šį tyrimą“, – paaiškino bendrovės direktoriaus

pavaduotoja Asta Mažutienė.

Anot pašnekovės, „inočekio“ įsigijimo procesas iš MITA yra visiškai paprastas, tad didesnių problemų pasinaudojant valstybės parama neiškilo. Tiesiog reikėjo spėti užpildyti paraišką, nes norinčiųjų gauti paramą mokslo tyrimams pirmajame kvietime atsirado beveik du šimtai. Iš viso MITA priemonė „Inočekiai LT“ pirmuoju etapu paskirstė 2,5 mln. litų biudžetą 185 bendrovėms.

Paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų panorusios įsigyti bendrovės už tyrimą turėjo sumokėti pačios. Tačiau, pateikus ataskaitą agentūrai, iki 80 proc. (neįskaitant PVM) projekto išlaidų maždaug per mėnesį sugrįžo į bendrovių sąskaitas.

Pareiškėjo privačios investicijos projekte „Inočekiai LT“ privalo sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. projekto vertės, o bendra fiksuotoji projekto suma negali viršyti 20 tūkst. litų (be PVM).

„MITA specialistai suteikė visą reikiamą informaciją ir pagalbą. Bendravimas, iškilus neaiškumams, vyko labai sklandžiai ir operatyviai. Nors ir tų neaiškumų beveik neatsirado. Pati prieš panaudodama „inočekį“ dalyvavau MITA rengtame seminare, ten ir gavau visą informaciją“, – paaiškino A. Mažutienė. „Salpronės“ atstovė su šypsena pridūrė, kad įmonė sulaukė to, ko tikėjosi. Tinkamą obuolių rūšį ir ekologišką apdorojimo būdą mokslininkams pavyko rasti. Dabar supakuoti pjaustyti obuoliukai neruduoja net dešimt parų.

Aliejų spaudė iš kavos tirščių

„Inočekiu“ pasinaudojo ir „Coffee Inn“ kavines valdanti bendrovė „Keturi kambariai“, pabandžiusi išsiaiškinti, kaip veiksmingai panaudoti kavos gamyboje liekančius tirščius. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro tyrėjai „Coffee Inn“ užsakymu atliko tyrimą, kurio metu iš kavos tirščių spaudė aliejų. Verdant kavą, aliejui tinkamų spausti kavos tirščių nuo pradinės pupelių masės lieka apie dešimtadalį. Tirščiuose aliejaus yra apie 15 procentų, tad atradus tinkamą ir praktišką spaudimo būdą, kava kvepiantį aliejų kavinių tinklas galėtų tiekti verslo partneriams iš maisto ir kosmetikos pramonės.

„Tikrai nėra taip, kad paimame presą ir spaudžiame tol, kol išspaudžiame. Procesas kur kas sudėtingesnis, net azotu tuos tirščius reikia šaldyti, džiovinti. Žinoma, toks tirščių spaudimo būdas kainos požiūriu dar nėra optimalus, tačiau patobulinus procesą būtų galima mažinti ir jo sąnaudas“, – teigė „Coffee Inn“ rinkodaros direktorius Vytenis Kurapka.

Šiuo metu „Coffee Inn“ iš kavos tirščių išspaustą aliejų išbando maisto ir kosmetikos gamintojai, o po keleto mėnesių bendrovė tikisi iš jų sulaukti pirmųjų atsiliepimų. Pasak V. Kurapkos, rasti geriausią būdą panaudoti tirščius kavinių tinklas bando jau ne pirmus metus.

„Tikrai nenutiko taip, kad išgirdome apie priemonę „Inočekiai LT“ ir tada galvojome, ką gi čia ištirti. Iš anksto žinojome, ko norime ir kokio rezultato siekiame. Pats paraiškos teikimo ir paramos gavimo procesas buvo paprastas, kalno popierių neteko ruošti. Žinoma, yra tam tikri rėmai, užsakytas tyrimas trunka maždaug pusmetį, bet 20 tūkst. litų bent jau mūsų srityje vienam mokslo tyrimui, manau, pakanka“, – sakė kavinių tinklo rinkodaros vadovas.

Sukūrė „parkomato“ prototipą

Trečioji „BZN start“ pašnekinta bendrovė „Lutex“ kuria ir diegia išmaniąją automobilių statymo sistemą. „Inočekiai LT“ padėjo įmonei ne tik finansavimu. Pati bendrovė taip pat pasitempė, ieškodama partnerių mokslo institucijose. Jos vadovo Luko Kondrato teigimu, pavyko rasti ilgalaikį patikimą mokslo partnerį – Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC).

„Stovėjimo aikštelėse mūsų sistema veikia naudojantis mobiliuoju ryšiu. Privažiavo vairuotojas prie aikštelės užkardo, skambina nurodytu telefono numeriu ir sistema automatiškai susieja skambinantį asmenį su transporto priemonės registracijos numeriu. Išvažiuojant iš aikštelės sistema automatiškai pateikia sąskaitą vairuotojo naudojamam ryšio operatoriui ir apie mokestį klientą informuoja SMS žinute. Tačiau kai kurie vairuotojai už automobilio stovėjimą nori sumokėti iškart – tam kartu su FTMC specialistais ir sukūrėme „parkomato“ prototipą“, – pasakojo L. Kondratas.

„Lutex“ mokslininkams pateikė brėžinius, o šie valdiklius, reles, laidus ir kitas įmonės pateiktas detales sujungė į vientisą veikiantį „parkomatą“. L. Kondrato teigimu, įtaisą bendrovė būtų kūrusi vienaip ar kitaip. Bet perkant tokią paslaugą privačiose bendrovėse, „parkomatas“ būtų kainavęs kur kas brangiau nei mokslo įstaigoje, o ir sudėtingas schemas galinčių sujungti elektronikos specialistų nėra apstu.

„Inočekį“ panaudojome išties sėkmingai, todėl dalyvaujame čia ir antrąkart. Gavome valstybės paramą antrajame „Inočekiai LT“ kvietime ir šiuo metu su mokslininkais tobuliname kitą mūsų paslaugą – automatinę SMS rinkodaros priemonę“, – džiaugėsi „Lutex“ vadovas.

Nors daugelis Lietuvos verslininkų pripažįsta, kad verslo bendrovių ir mokslo institucijų bendradarbiavimas nėra toks intensyvus, tačiau atsižvelgiant į „inočekių“ paklausą ir norinčiųjų gauti šią paramą padėtis sparčiai keičiasi. „Dabartinė situacija rodo, kad naujovės diegiamos ne tik pažangiųjų technologijų, bet ir tradicinėje pramonėje. Pastebime, jog plečiasi paslaugų spektras, vis daugiau verslininkų siekia pradėti bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, o tai reiškia, kad mokslas kartu su verslu juda į priekį. Europos Sąjungos parama skatina verslą investuoti į mokslinius tyrimus ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus“, – pabrėžė MITA vadovas Arūnas Karlonas.