Sutelktinio finansavimo įteisinimas: kokios galimybės atsiveria verslui?
2016.04.18
Temos: Finansai.
Apie sutelktinį finansavimą galbūt jau girdėjote, jei sekate kapitalo rinkos naujienas arba tikite, kad dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy) ir jos atnešti pokyčiai yra tai, kas iš esmės pakeis verslą. Viena po kitos atsiranda ir alternatyvų bankų kreditams: nuo tūkstančius rėmėjų projektui galinčių pritraukti interneto platformų „Kickstarter“ ar „Indiegogo“ iki tarpusavio (angl. peer-to-peer, P2P) skolinimo platformų. Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas, tikėtina, Seime bus priimtas jau gegužę. Kaip keičiasi verslo finansavimo galimybės Lietuvoje ir kokių klausimų šiuo metu kyla, diskutuota tarptautinėje konferencijoje „Dalijimosi ekonomika Lietuvoje 2016: dabartinė situacija ir naujos galimybės“.
Proga pradedančiajam ir nedideliam verslui
Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ teisininko Artūro Asakavičiaus, net 61 proc. verslo paskolų paraiškų bankams Lietuvoje 2014 m. pradžioje buvo atmesta, kartais nebūtinai dėl paties verslo kredito vertinimo, o greičiau dėl pačių bankų vidaus politikos. Kita vertus, jei esate tas, kuris turi atliekamų pinigų, galimybė laikyti indėlį banke greičiausiai nežavi dėl itin nedidelių palūkanų. Tarpusavio skolinimo platformos sujungia būtent šias dvi grupes: tuos, kurie ieško finansavimo, tačiau nenori ar negali jo gauti iš bankų, ir tuos, kurie nori investuoti savo pinigus.
„Sutelktinis finansavimas bus svarbus instrumentas SMEs (angl. small and medium-sized enterprises, mažo ir vidutinio dydžio verslo) finansavimui“
S. Mitkus
Dėl kapitalo rinkos nelankstumo ir mažos konkurencijos Lietuva jau sulaukė kritikos iš Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. „Sutelktinis finansavimas bus svarbus instrumentas SMEs (angl. small and medium-sized enterprises, mažo ir vidutinio dydžio verslo) finansavimui“, – konferencijoje kalbėjo Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.
Prieinamos paskolos, tačiau ne bet kam
Pastaraisiais metais įsikūrė ir šiuo metu Lietuvoje veikia jau kelios tarpusavio skolinimo platformos, todėl konferencijoje buvo išsakyti nuogąstavimai, kad, esant palyginti dideliam jų skaičiui tokioje mažoje rinkoje, joms teks konkuruoti dėl investuotojų.
Tiesa, konferencijoje kalbėjęs pirmosios lietuviškos tarpusavio skolinimo platformos „GoSavy” vadovas Vytautas Zabulis teigė, kad platformų operatoriai kol kas labiausiai kritikuoja gana neliberalų tarpusavio finansavimo reguliavimą – jam galioja daug saugiklių bei suvaržymų, galima investuoti ir skolintis tik palyginti nedideles pinigų sumas. Jis tikisi, kad ilgainiui rinkoje liks nuo dviejų iki penkių platformų. Atsakydamas į abejones dėl paskolų gavėjų patikimumo, jis patikino, kad tarpusavio skolinimo platformos, nors ir suteikia daugiau galimybių skolintis, kontrolę vis tiek vykdys, bet tai toli gražu nereiškia, kad paskolos bus suteiktos kiekvienam besikreipiančiajam.
Būtinas ir atsargumas
Savo ruožtu Finansų ministerijos atstovas atsakė, kad tokios kontrolės priemonės buvo būtinos dėl situacijos, kurią sukėlė greitųjų kreditų bendrovės: supratus, kad egzistuoja teisinio reguliavimo vakuumas, norėta į šią sritį įvesti daugiau atsakomybės ir aiškumo. Be to, didesnis reguliavimas turėtų apsaugoti pačius investuotojus, turint omenyje, kad jie nėra profesionalai. Kita vertus, „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius teigė toli gražu nemanantis, kad sutelktinis finansavimas kreditų rinkai bus toks pats reikšmingas kaip greitieji kreditai.
„Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas diskusijoje atkreipė dėmesį, kad bankai, vis dar būdami griežčiau reguliuojami ir nepalyginti geriau įsitvirtinę rinkoje, gali užtikrinti ir mažesnę riziką nei sutelktinio finansavimo platformos, kurios tėra tarpininkas tarp investuotojo ir paskolos gavėjo. „Juk galiausiai skolintojas lieka vienas“, – teigė jis. Tačiau konferencijoje taip pat iškelta prognozė, kad palūkanų normos tarpusavio skolinimo platformose ateityje galėtų būti dar didesnės – būtent ši didesnė grąža, kaip ir gana nedidelė rizika, mat skolinamos sumos, kaip minėta, yra nedidelės ir apribotos įstatymu, tikimasi, ir pritrauks investuotojus.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.