Dažnai pradedantysis verslininkas susiduria su aibe kliūčių, neretai ir pats tas kliūtis dėl patirties stokos susikuria. Vienaip ar kitaip, jei tų trukdžių būtų mažiau, gerėtų finansinių išteklių pasiekiamumas, smulkiesiems ir vidutiniokams verslo aplinka būtų palankesnė.

Rugsėjo viduryje surengėme verslininkų apklausą, kurioje savo nuomonę pareiškė 168 respondentai. Daugiau nei pusė jų verslą kuria ar individualia veikla užsiima mažiau nei trejus metus, ketvirtadalis – penkerius metus ar ilgiau. Paslaugų srityje veiklą vykdo 42 proc. apklaustųjų, gamyba užsiima 18 proc. respondentų, o prekyba – 17 procentų.

Tačiau svarbiausias klausimas, į kurį savo nuomonę turėjo pateikti apklausos dalyviai, yra toks: su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria verslininkai? Pagrindiniu trukdžiu kuriant ir plėtojant veiklą verslininkai įvardijo finansavimo galimybių trūkumą (23 proc.). Be to, jų teigimu, šalyje nepakanka tinkamos kvalifikacijos darbuotojų (21 proc.). Potencialių partnerių paiešką užsienio rinkose komplikuota laiko 14 proc. apklaustųjų. Su paslaugų ir prekių eksportu susiję dar du apklausoje įvardyti veiksniai – kalbos barjeras (7 proc.) ir informacijos apie eksporto plėtrą stoka (5 proc.). Toliau rikiuojasi patyrusių mentorių konsultacijų ir kūrybiškumo trūkumas (po 9 proc.), sudėtingas patekimas į mažmeninius tinklus (8 proc.) bei kiti trukdžiai.

Iššūkius reikia įveikti išradingai

Apklausoje dalyvavęs informacinių technologijų konsultacijų bendrovės įkūrėjas Aras Račas nesutiko, kad potencialių investicijų trūkumas – vien tik pradedančiųjų verslininkų patirties stokos rezultatas. Savo verslo pradžioje investuotojus bandęs pritraukti verslininkas susidūrė su sunkumais, lėšų pritraukti neįkeičiant turto nepavyko.

„Turėjau vieną prekybinį sandorį (projektą), kurio vertė buvo gana solidi naujai įsteigtai bendrovei. Nė vienas bankas nedavė pinigėlių skolon be turto įkeitimo. Tai reiškia, kad verslo startui reikalingas nuosavas kapitalas, galbūt ne 100 proc. atveju, tačiau prekybinėje veikloje – be abejonės. Net ir valstybės parama verslui remiasi turto įkeitimu, parama juntama tik mokant palūkanas. Kreipiausi ir į privačius investuotojus, tačiau skolinantieji vienam sandoriui ir toliau nedalyvaujantieji versle – atskira investuotojų kategorija, kurios investicinės grąžos lūkesčiai buvo nesuderinami su pradedančiojo verslo siekiu įsitvirtinti didelę konkurenciją turinčioje rinkoje“, – pasakojo Aras.

 

Informacijos apie eksporto rinkas paieška, apdorojimas ir panaudojimas yra verslininko reikalas.

A. Račas

 

IT konsultacijomis užsiimantis verslininkas anksčiau, dar dirbdamas samdomą vadybinį darbą, teigė patyręs ir daugelio apklausos dalyvių įvardytą kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Pavienių specialistų dar galima rasti, tačiau vienu metu prireikus daugiau profesionalių darbuotojų – sunku.

Vis dėlto A. Račas nesutiko, kad eksporto rinkų ir partnerių paieška užsienyje Lietuvos verslininkams yra itin komplikuota užduotis. Juk nuolat pranešama apie puikius eksportuojančių įmonių pavyzdžius, o ir eksporto mastai auga metai iš metų. Krizės metu eksportas tapo pagrindiniu ramsčiu šlubuojančiam Lietuvos ūkiui ir savo produktus bei paslaugas aktyviai į užsienį bandžiusioms parduoti bendrovėms.

„Žinoma, surasti partnerių užsienio rinkose nėra lengva. Tačiau nemanau, kad tai yra nesėkmės priežastis ar problema. Informacijos apie eksporto rinkas paieška, apdorojimas ir panaudojimas yra verslininko reikalas. Ko gero, ir laimi tie, kas moka panaudoti informaciją geriau nei kiti“, – neabejojo pašnekovas.

Kalbos barjeras, pasak dvejus metus nuosavą verslą sostinėje kuriančio panevėžiečio, juo labiau neturėtų būti didelė problema. Jei yra paklausa, bus ir būdų pateisinti žmonių samdymą svečioje šalyje ar žmonių, mokančių kalbėti reikiama kalba, pasirinkimą savo rinkoje. „Žmogus, kuris imasi verslo, privalo būti kūrybiškas ir išradingas, tad tokius iššūkius turėtų įveikti nesunkiai“, – sakė A. Račas.

Finansavimo trūkumas – skaudžiausia rakštis verslui

Kodėl finansavimo trūkumas yra tokia opi problema smulkiems ir vidutiniams verslininkams? O gal verslininkai investuotojų suinteresuotumą vertina pernelyg pesimistiškai ir tiesiog neišbando visų investicijų pritraukimo galimybių? Ką apie tai mano patys investuotojai, paklausėme plėtros kapitalo fondo „LitCapital“ steigėjo Šarūno Šiugždos (nuotr. dešinėje). Fondas šiuo metu valdo 25 mln. eurų kapitalą ir jau daugiau nei 10 metų ilgalaikėmis investicijomis prisideda prie Lietuvos ir Baltijos šalių bendrovių plėtros.

 

Ieškodami finansavimo verslininkai turi būti išradingi.

Š. Šiugžda

 

Š. Šiugžda investicinį kapitalą norintiems pritraukti pradedantiesiems verslininkams pataria perprasti profesionalių investuotojų logiką ir savo potencialą įvertinti patiems, užduodant tokius klausimus:

1) ar mano verslas gali pasiekti rimtas veiklos apimtis? Jei tai tik smulkios paslaugos, nelabai bus galimybių pasiekti dideles apimtis. O jei įmanoma nemaža veiklos skalė, tuomet ir finansavimo galimybės bus geresnės;

2) ar mano komandos kompetencija yra pakankama? Jei ne, tuomet tai taps didžiule skyle verslo plane. Vieno žmogaus kuriamas verslas investuotojų laikomas itin rizikingu ir labai retas investuotojas ryšis finansuoti tokią įmonę. Tinkamą komandą galima burti pirmiausia pasinaudojant savo turimais verslo ryšiais. Kai kurias ne tokias kritines kompetencijas iš pradžių galima perleisti tiekėjams. Pavyzdžiui, jei bendrovės tikslas yra kurti ir gaminti tam tikrą produktą, bet gamybinės bazės dar nėra, galbūt produkto surinkimo paslaugą gali teikti kiti partneriai.

3) ar mano verslas domins pirkėją bei investuotoją po 3–5 sėkmingų veiklos metų? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia susitikti su nemažai investuotojų. Pageidautina su kuo profesionalesniais, kurie užsiima investavimo veikla seniai, yra finansavę ir pardavę ne vieną įmonę. Jų požiūris gali padėti suprasti, kaip reikia pritaikyti verslo planą, kad jis būtų patrauklus investuotojui.

„Ieškodami finansavimo verslininkai turi būti išradingi. Gal būt dalį lėšų galima gauti iš tiekėjų, klientų? Gal verslo idėja tokia patraukli, kad komanda gali kurį laiką dirbti gaudama mažus atlyginimus? Gal suburtai komandai už darbą galima pasiūlyti dalį įmonės akcijų? Investuotojai, finansininkai visuomet nori matyti tikrą pinigų srautą. Todėl reikia kuo greičiau užsitikrinti savo kuriamo produkto ar paslaugų užsakymus“, – teigė Š. Šiugžda.