...

Reputacijos svarba: kodėl bankas kartais atsuka nugarą?

Verslas

2021.03.09

Autorius:

Temos: .

Reputacijos svarba: kodėl bankas kartais atsuka nugarą?

E. Vytuvis Irmanto Gelūno nuotr.//

Finansavimo gavimas savo verslui dažniausiai būna sudėtingas procesas. Kodėl kartais net ir tie, kurių finansinė padėtis nebloga, sulaukia neigiamo atsakymo ir kokia yra reputacijos svarba, kalbamės su banko Luminor“ Klientų rizikos valdymo skyriaus Lietuvoje vadovu Eimantu Vytuviu. 

Pagrindinė prevencijos priemonė

Kiekvienas bankas kliaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais bei Lietuvos banko rekomendacijomis. Pasak E. Vytuvio, daug dėmesio skiriama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir čia ypač svarbus klientų pažinimas (angl. Know Your Customer, KYC). 

„Dar prieš pradėdami dalykinius santykius ir įgyvendindami KYC reikalavimus, klientams užduodame klausimus apie jų veiklą, verslo pobūdį, verslo partnerius, planuojamus vykdyti mokėjimus bei išsiaiškiname tikruosius kliento naudos gavėjus. Kai kuriais atvejais prašome ir informacijos apie kliento turimo turto kilmę bei vertę, pavyzdžiui, prieš pradėdami dalykinius santykius su politiškai pažeidžiamais asmenimis (angl. Politically Exposed Persons, PEP). Dalykinių santykių metu, siekdami turėti naujausią ir aktualią informaciją, ją periodiškai peržiūrime ir atnaujiname, taip pat vykdome klientų mokėjimų stebėseną, kurios metu vertiname, ar kliento vykdomi mokėjimai atitinka deklaruotą veiklą ir verslo pobūdį“, – pasakoja specialistas.

E. Vytuvis patikina, kad vertinama visa informacija: ir teigiama, ir neigiama. Didžiausia klaida, kurią bendraudamas su banko atstovais gali padaryti verslininkas, tai atsisakyti pateikti reikiamus duomenis bei atsakymus.

Pagrindinės rizikos

Pasak pašnekovo, visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: geografines, kliento, produktų, paslaugų ir mokėjimų bei kitas rizikas.

„Geografinės rizikos apima kliento pilietybę ar registracijos vietą, kliento naudos gavėjų pilietybę, verslo partnerių geografiją, faktinę vykdomos veiklos vietą. Vertindami kliento riziką, mes žiūrime, ar klientas turi politiškai pažeidžiamo asmens statusą, kokia yra juridinio asmens nuosavybės struktūra, koks kliento ryšys su Lietuva, kokio lygio jo vykdomos veiklos rizika. Produktų, paslaugų ir mokėjimų rizikos – naudojamų produktų, grynųjų pinigų rizika. Paskutinė grupė – kitos rizikos. Čia žiūrima, ar yra neigiamo pobūdžio informacijos viešojoje erdvėje, kokia kliento turimų ar turėtų dalykinių santykių trukmė, ar egzistuoja sąsajos su subjektais, kuriems taikomos sankcijos“, – atskleidžia E. Vytuvis.

Paklaustas, kaip bankai žiūri į gana rizikingą kriptovaliutų sritį, E. Vytuvis atsako, kad „Luminor“, kaip ir kiti bankai, vadovaujasi Lietuvos banko rekomendacijomis, tačiau kriptovaliutų turėjimas ar prekyba jomis nėra veiksnys, galutinai sutrukdantis užmegzti dalykinius santykius. 

„Visgi klientams nedraudžiame vykdyti mokėjimų, susijusių su kriptovaliutomis. Tokiais atvejais klientai turėtų būti pasiruošę išsamiai paaiškinti gautų lėšų kilmę bei pateikti dokumentus, kurie galėtų pagrįsti vykdomus mokėjimus. Žmonės, investuojantys į kriptovaliutas, taip pat turėtų įsivertinti ir kylančias rizikas. Vienos pagrindinių rizikų – kriptovaliutos nėra prižiūrimos finansų priežiūros institucijų, trūksta teisinio reguliavimo. Kita rizika, kurią taip pat verta paminėti, yra dideli kriptovaliutų vertės svyravimai. Šio metu matomas didelis kriptovaliutų vertės augimas ir tai gali paskatinti žmones gerokai daugiau investuoti į jas. Visgi svarbu suprasti, kad jei vertė greitai kyla, taip pat greitai ji gali ir kristi. Istoriškai galime matyti, kad per kelias dienas kriptovaliutų vertė nukrinta ir 50 procentų“, – pastebi pašnekovas.

Nemažai iššūkių

Bankai, vykdydami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, susiduria su nemenkais sunkumais. Būtina ne tik nuodugniai įvertinti klientų duomenis, bet ir laikytis visų reikalavimų.

„Vienas iš iššūkių – skirtingi reikalavimai. Finansų įstaigos, vykdydamos savo veiklą skirtingose jurisdikcijose, susiduria su skirtingais pinigų plovimo prevencijos šalies reikalavimais, o tai labai apsunkina jų įgyvendinimą kasdienėje veikloje. Praėjusiais metais paskelbtas Europos Komisijos veiksmų planas suteikia vilties, kad pinigų plovimo prevencijos reikalavimai bus suvienodinti visoje Europos Sąjungoje“, – viliasi pašnekovas.

Ne mažiau dėmesio reikalauja ir vidiniai bankų procesai. „Griežtėjant pinigų plovimo prevencijos reikalavimams, auga ir pinigų plovimo prevencijos specialistų komandos finansų įstaigose. Šiuo metu Lietuvoje neturime mokymo įstaigos, kuri ruoštų šios profesijos specialistus, todėl dažnai finansų įstaigos pačios investuoja didelius resursus į specialistų ruošimą ir jų kompetencijų didinimą“, – atskleidžia E. Vytuvis.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai elektroniniai sukčiai Lietuvos gyventojams pridarė daugiau nei 4,5 mln. eurų žalos. Sukčiavimo schemos sudėtingėja, o bankams dažnai tenka vertinti tik dalį gaunamos informacijos, tačiau tai kelia grėsmę pinigų plovimo prevencijai.

„Naujų pinigų plovimo prevencijos grėsmių kyla ir dėl spartaus skaitmeninimo bei naujų produktų panaudojimo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Pinigų plovimas neretai jau vykdomas skirtingose jurisdikcijose, naudojantis skirtingų finansų įstaigų produktais, o tai finansų įstaigoms kelia papildomų iššūkių, vertinant tik dalį matomos kliento veiklos“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra sudėtingas procesas, kurį riboja tokie sunkumai kaip naudos gavėjų registro Lietuvoje nebuvimas, šalies geografinė padėtis ir neseni pinigų plovimo skandalai, kurie gerokai apsunkina galimybes užmegzti naujus korespondentinės bankininkystės santykius. 

Bijoti nereikia, atsakyti būtina

Anot specialisto, kreipiantis į banką svarbu suvokti, jog viena iš banko užduočių yra užtikrinti, kad finansavimas būtų suteikiamas teisiškai legaliems poreikiams, sąžiningiems ir geros reputacijos klientams. Dėl to būtina užduoti su pinigų plovimo prevencija susijusius klausimus, svarbu pažinti būsimą klientą ir įsitikinti, kokiems tikslams bus naudojamas gautas finansavimas. 

Verslininkams nereikia bijoti banko pateikiamų klausimų. Tikslinga išsamiai į juos atsakyti, pateikti kuo daugiau informacijos ir procesai vyks kur kas sklandžiau. Na, ir, žinoma, visos savo vykdomos veiklos metu atsakingai rūpintis savo reputacija, kad banko darbuotojams nekiltų rimtesnių papildomų klausimų bei dvejonių, suteikiant norimą finansavimą.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.