Verslas – brangus malonumas. Sugalvoti verslo idėją gali kiekvienas, bet jai įgyvendinti dar reikalinga mažytė smulkmena – pluoštelis eurų. Pageidautina, bent jau vienas kitas tūkstantis. Tačiau iš kur jų gauti? Štai jums klausimas, vertas milijono! Ketvirtadienio vakarą MRU LAB vyko „BZN start“ kartu su pratneriais organizuotas renginys „BUSINESS DRIVE: JAUNO VERSLO FINANSAVIMAS: NUO IDĖJOS IKI STARTO“ ir ieškojo atsakymo į jį.

Svarbu daryti tai, ką supranti ir kuo mėgaujiesi

Pirmieji vakaro pranešėjai kauniečiai Armandas Zrelskis ir Mantas Juknelis kaip tik ir atstovavo tiems, kurie ieško pinigų. Jauni vyrai patys patyrė, ką reiškia kapitalo paieškos. O jos toli gražu ne visada būna paprastos. Savo merginų dėka susipažinę verslininkai pasakojo iš pradžių bandę pradėti prekybos kvepalais verslą, bet gana greitai susiprato, kad ši sritis jiems svetima. Kai veikla visiškai netraukia, sunku ir prisiversti dirbti.

„Pirma didelė klaida – nenoras dalintis rizika su banku. Bankas nėra ta vieta, kurioje pinigų pasiskolinsite patys neinvestuodami į verslą. Bankai visada prašys dalintis rizika ir investuoti bent dalį nuosavų lėšų. Kartais tai gali būti 30 procentų, o kartais jei rizika labai žema ir tik 10 procentų“

V. Žagūnis

Vis dėlto kauniečiai po pirmos nesėkmės nepasidavė. Pasimokę iš klaidų jie pasuko į sritį, kuri abiem jau seniai patiko – automobilius. Vaikinai įsigijo tris automobilius ir įkūrė jų nuomos platformą „Rentam.lt“. Verslas gana greitai įsivažiavo, automobilių parkas šiandien išaugo iki 20 transporto priemonių, o veikla dar buvo paįvairinta, atidarius autoserviso saloną ir internetinę automobilių dalių parduotuvę.

Viskas paprasta? Ne visai taip. Juk automobiliai, patalpos, remontai, darbuotojai – viskas kainuoja ir kainuoja brangiai. Jauni verslininkai patys tiesiog negali turėti tokio dydžio kapitalo. Kaip tada augti, kai tavo galimybės ribotos? A. Zrelskis ir M. Juknelis sakė, kad labai svarbia tampa strategija. Ji turi būti ilgalaikė. Turi žinoti, ko ir kodėl sieki. Visas savo išlaidas reikia pamatuoti, apskaičiuoti, kokią naudą duos investicijos. Kai padarai namų darbus, bankai daug lengviau patiki tavimi ir sutinka suteikti paskolą. Prioritetu tokiu atveju turi tapti verslo auginimas, o ne asmeninės gerovės vaikymasis. Jeigu per anksti norėsite iš savo verslo daug uždirbti, labai greitai tapsite didžiausia jo našta.

Bankai nori, kad ir jūs prisiimtumėte dalį atsakomybės

Vis dėlto pasiekus atitinkamą verslo plėtros etapą reikia ieškoti skirtingų finansavimo šaltinių. Kaip pastebi SEB Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis, bankai tinka ne visada ir ne visiems. „Paprastai pradedant verslą, pirmiausia rizikuojama ir investuojami savi pinigai. Jei to nepakanka, dažniausiai kreipiamasi pagalbos į šeimą ir draugus. Minios finansavimas taip pat yra nors ir ne pigi, bet gera alternatyva pritraukti pradinį kapitalą. Jei pradžioje įmonės veikla sėkminga, paprastai vėliau prisijungia verslo angelai ar rizikos kapitalas. Paskutiniai šioje grandinėje yra bankai. Dažniausiai jie finansuoja, ne verslo startą, o įmonės augimą ir plėtrą. Bankai paprastai prisiima tik iki 2 proc. įmonės nemokumo tikimybę. Mes, aišku, galėtumėme jos prisiimti ir daugiau. Tačiau tada metinės palūkanos pakiltų iki 80–100 procentų ar gal net ir daugiau. Ir niekas tų paskolų paprasčiausiai nebeimtų. Bankų funkcija yra sąlyginai nebrangiai, saugiai ir pamatuotai finansuoti verslo augimą ir plėtrą“, – dėstė jis.

Vis dėlto jeigu jau pasiekėte tokį, etapą, kai banko finansavimas atrodo logiškiausias variantas, prieš einant į konsultaciją reikėtų žinoti kelis dalykus. „Kai finansuojame jauną verslą, daugiau dėmesio skiriame jo idėjai. Vertiname, kiek ji originali, kokia jos galima pridėtinė vertė, ir kaip jai seksis išgyventi rinkoje. Kitas svarbus dalykas, kurį reikia įvertinti, – kas bus jei pirminis scenarijus kuris yra suplanuotas nebus realizuotas Mūsų patirtis rodo, jog taip atsitinka gana dažnai. Todėl mums labai svarbu, kiek pats idėjos autorius gali prisidėti ir turi rezervų palaikyti verslą, jam klostantis ne pagal patį geriausią scenarijų. Dar vienas svarbus dalykas – pinigų srautai. Kalbant apie jaunas įmones, tai itin svarbu. Tik pastovūs pinigų srautai gali užtikrinti, kad paskolinti pinigai sugrįš“, – kalbėjo pranešėjas.

Kartu jis perspėjo jaunus verslininkus ir dėl dažnai daromų klaidų. „Pirma didelė klaida – nenoras prisiimti dalies rizikos. Bankas nėra ta vieta, kurioje pinigų pasiskolinsite patys neinvestuodami į verslą. Bankai visada prašys dalintis rizika ir investuoti bent dalį nuosavų lėšų. Kartais tai gali būti 30 procentų, o kartais jei rizika labai žema ir tik 10 procentų“. Būna ir taip, kad verslo planas labai ambicingas, bet visiškai nepagrįstas. Būna taip, kad mes gauname potencialių pajamų prognozę, bet prognozė neturi rimto pagrindimo – nelogiški parduodamų prekių kiekiai lyginant su rinkos potencialu, stipriai aukštesni pelningumo rodikliai, per daug optimistiškai įvertintos išlaidos. Todėl visiems patariu susidėlioti labai konkretų, skaičiais paremtą planą, visada turėti planą B ir C.” – kalbėjo V. Žagūnis.

Alternatyva – valstybės finansavimas

Savo pranešime UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) Projektų valdymo skyriaus projektų vadovė Viktorija Vaitkevičienė pateikė bankinio finansavimo alternatyvas. Jauniems verslams, kurie neturi užtektinai kapitalo ir negali prisiimti tokios rizikos, kiek prašo bankai, išeitimi gali tapti valstybės garantuojamos paskolos. Su tokiomis priemonėmis įmanoma gauti finansavimą net ir projektams, kurie dar yra tik idėjos lygmens.

Lietuviams tokia galimybė yra itin aktuali, nes apklausos rodo, jog iš jų net apie 20 proc. svajoja apie savo verslą. „Kuo labiau išsivysčiusi valstybės ekonomika, tuo mažiau verslų kuriama. Šiandien mūsų, kaip valstybės, tikslas yra sukurti kritinę masę, iš kurios būtų galima suformuoti sėkmingai gyvuosiančią verslo ekosistemą“, – kalbėjo „Invegos“ Projektų valdymo skyriaus projektų vadovė.

Anot jos, verslas Lietuvoje kurį laiką buvo finansuojamas per įvairias subsidijas, bet šiandien tokia praktika jau keičiasi. Pamažu pereinama prie grąžinamų paketų, t. y. valstybė padeda jaunam verslui gauti paskolą suteikdama bankams papildomą garantiją, bet verslo sėkmės atveju pinigai grąžinami.

Toks modelis puikiai tinka, jei jūsų verslas dar yra ankstyvojoje verslo plėtros stadijoje. „Ne visi juk turi reikiamus užstatus. Ypač pačioje verslo pradžioje. O įkeisti savo asmeninio turto niekas nenori. Tokiais atvejais net ir mintis kurti verslą gali pasitraukti. Na, o ;Invega“ puikiai tam tinka“, – sakė V. Vaitkevičienė.

Ragina eiti ir dar nepramintais takais

Paskutinysis vakaro pranešėjas Tomas Martūnas kalbėjo tiek kaip rizikos kapitalo, tiek kaip startuolių pasaulio atstovas. Jis yra startuolio „Foodout.lt“ vystytojas ir „LTk Capital“ partneris. Per dvejus metus „Foodout.lt“ pritraukus investicijų trijose rinkose – Lietuvoje, Latvijoje ir Irane – pasiekta jau 3 mln. eurų apyvarta. Ką jis patartų jauniems verslams, galvojantiems apie rizikos kapitalo finansavimą?

Visų pirma reikėtų įvertinti vieną esminį veiksnį: ar jūsų verslas gebės sparčiai ir stipriai augti? „Augimo logika paprasta. Jeigu turi pastovių išlaidų, tai turi kuo greičiau augti, kad pajamos jas kompensuotų. Tačiau augti ir plėstis reikia neprarandant tvarumo. Augimas labai svarbus, bet negalima ir apgaudinėti savęs, įsiteigti, kad tau sekasi geriau, nei yra iš tikrųjų“, – perspėjo jis.

Kaip tik dėl būtinybės tvariai augti „Foodout.lt“ ir pasuko į Iraną. „Mes galėjome investuoti dar apie milijoną savo lėšų. Tačiau su milijonu JAV ar Europoje nieko nenuveiksi. Tada tiesiog paklausi savęs: „O kokiose rinkose dideli žaidėjai nieko nedaro?“ – dėstė T. Martūnas.

Taip „Foodout.lt“ ėmė ieškoti partnerių Teherane. Anot pranešėjo, tai astronominių galimybių 14 mln. gyventojų miestas. Tačiau su savais minusais. Čia tenka vis iš naujo derėtis, nes durims užsidarius sąlygos jau gali būti pasikeitusios. Tačiau, jeigu nori augti, turi rizikuoti.

Verslas be rizikos apskritai neįmanomas. Tačiau ją įmanoma įsivertinti ir pasiruošti. „Startuoliams aš visada rekomenduoju atsakyti sau patiems į kelis klausimus. Tai padarius pavyks atsikratyti iliuzijų. Sakoma, kad idėja yra verta milijono. Tačiau man ji nieko verta, jeigu nėra plano ir ją galinčios įgyvendinti komandos“, – teigė T. Martūnas.

Renginį padėjo įgyvendinti AB „SEB” bankas, „Mykolo Romerio universitetas” ir „Žinių radijas”.

Business Drive: JAUNO VERSLO FINANSAVIMAS: NUO IDĖJOS IKI STARTO