Vien žodis „mokestis“ verčia suraukti nosį. Juk atriekti dalį iš savo duonos kepalo kitam nėra lengva. Ir nors visi sutinka, kad pareiga yra pareiga, taisyklės, kuriomis vadovaujamasi matuojant riekės dydį, – sudėtingos. O jei dar ne viena, o kelios ir nuolat kintančios? Nėra ko ir stebėtis, kad pastaroji vis per maža. Kokie mokesčiai sukelia daugiausia ginčų ir ko imtis, kad pavyktų jų išvengti, paklausiau advokatų kontoros „Davidonis ir partneriai“, asocijuotos su UAB „Deloitte Lietuva“, advokato Tomo Davidonio ir advokatų profesinės bendrijos ADLEX advokatės bei partnerės Redos Kurlavičienės.

Ginčai, susiję su gyventojų pajamomis

„Šiuo metu mokestiniai ginčai dažniausiai kyla dėl situacijų, susijusių su asmens pajamų ir išlaidų neatitikimu, t. y. kai asmuo išleidžia daugiau pinigų, nei gauna. Tokiais atvejais mokesčių administratorius skirtumą tarp išlaidų ir pajamų vertina kaip kitas pajamas, gautas iš šešėlio, bei nuo nurodytos sumos priskaičiuoja papildomus mokėtinus mokesčius“, – sako advokatė R. Kurlavičienė.

Anot advokatės, tokios situacijos galima išvengti surinkus visus pajamų šaltinius patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, apie visus pasiskolintus ar gautus dovanų pinigus ir pan.), o prireikus juos visus pateikti mokesčių administratoriui.

Ginčai, susiję su pridėtinės vertės mokesčiu bei jo atskaita

„Populiarūs išlieka ir klasikiniai atvejai – teisės į PVM atskaitą ribojimai, susidariusios permokos grąžinimo klausimai. Šiuo aspektu mokesčių administratorius analizuoja ir kelia klausimus, ar tikrai vienokios ar kitokios prekės buvo parduotos / paslaugos suteiktos būtent tokiomis sąlygomis ir konkrečiai tam asmeniui, kuris nurodytas apskaitos dokumentuose, pavyzdžiui, sąskaitoje faktūroje, – sako R. Kurlavičienė. – Jeigu asmuo nesugeba įrodyti, kad ūkinė operacija yra įvykusi tiksliai ją patvirtinančiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis, mokesčių administratorius nesuteikia teisės į PVM atskaitą atitinkama apimtimi.“

Anot jos, siekdamas apsisaugoti nuo minėtos rizikos mokesčių mokėtojas turėtų maksimaliai pasirūpinti duomenimis apie savo verslo partnerį bei įrodymais, jog prekės buvo parduotos ar paslaugos suteiktos būtent apskaitos dokumentuose nurodytiems asmenims.

Ginčai, susiję su pelno mokesčiu

„Aktualūs išlieka ir su pelno mokesčiu susiję klausimai, – R. Kurlavičienė įvardija dar vieną mokestinių ginčų teismuose rūšį ir pateikia pavyzdžių: – Tai galėtų būti ginčai, susiję su sąnaudomis, t. y. išlaidomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Tokiu atveju mokesčių administratorius kelia abejonę, ar tikrai juridinis asmuo yra patyręs nurodomas išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.

Kitaip tariant, asmuo turi turėti įrodymus, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos pajamoms uždirbti, kad jos buvo patirtos būtent tokiu tikslu.“

Ginčai, susiję su prekių eksportu

„Ne paskutinėje vietoje ir klausimai, susiję su prekių eksportu – tiek į ES, tiek į trečiąsias šalis. Šiuo aspektu mokesčių administratorius reikalauja įrodyti ne tik prekių / paslaugų išvežimo faktą, bet ir jų įvežimo / suteikimo atitinkamoje užsienio valstybėje faktą, – akcentuoja R. Kurlavičienė. – Tokiais atvejais vien eksporto deklaracijos nepakanka, todėl mokesčių mokėtojui patartina surinkti kiek įmanoma daugiau dokumentų, pagrindžiančių prekės buvimą (paslaugos suteikimą) atitinkamoje valstybėje – paaiškinimų, patvirtinimų ir panašiai.“

Ginčai dėl akcininkų veiksmų

„Tarp mokesčių administratoriaus dažno domėjimosi objektų paminėtini ir įmonių bei jų akcininkų tarpusavio santykiai, pavyzdžiui, paskolų suteikimas. Tikrinama, ar paskolos suteiktos pagrįstai, ar paskolų sutartys savo esme atitinka rinkos sąlygas (tarkime, palūkanų dydis), ar savo esme tos išmokėtos sumos atitinka paskolos sąvoką, t. y. ar tai nėra užmaskuoti dividendai“, – patirtimi dalijasi advokatė ir pabrėžia, kad sudarant tokias sutartis derėtų atkreipti didesnį dėmesį į paskolų sutarčių sąlygas ir realų jų atitikimą su rinkos sąlygomis.

Advokato T. Davidonio nuomone, tinkamai atlikus namų darbus mokestinių ginčų galima išvengti.

Nuolat sekite mokesčių įstatymų pakeitimus

„Nemaža dalis klaidų apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant mokesčius kyla iš nežinojimo apie mokesčių teisės aktų pasikeitimus, – sako T. Davidonis. – Teisės aktų stebėsena turėtų būti vienas iš įmonės buhalterio ar apskaitą tvarkančios įmonės prioritetų.“

Užtikrinkite tvarkingą apskaitos tvarkymą

„Neretai būtent netvarkinga apskaita lemia papildomus mokesčius, delspinigius ir baudas mokestinių patikrinimų ir ginčų metu, – perspėja advokatas. – Tokių situacijų praktikoje yra nemažai, pavyzdžiui, mažesnio mokesčio tarifo taikymas išmokoms į užsienį neturint rezidavimo pažymų ar neteisingas sandorių užfiksavimas apskaitos dokumentuose.

Taip pat, jei įmonė savo dokumentus saugo ne Lietuvoje, reikėtų turėti galimybę juos greitai pasiekti. Tai ypač aktualu didelėms grupėms priklausančioms įmonėms, kur apskaitos bei archyvavimo funkcijos yra valdomos centralizuotai.“

Pasirenkite vidaus kontrolės procedūras ir tikrinkite jų laikymąsi

„Paskirkite darbuotojus, atsakingus už bendravimą su mokesčių administratoriumi mokestinių patikrinimų ir ginčų metu, jie turi būti susipažinę su įmonės kaip mokesčių mokėtojo teisėmis ir pareigomis bendraujant su mokesčių administratoriumi. Turėkite verslo partnerių patikimumo ir sandorių realumą pagrindžiančių aplinkybių fiksavimo sistemą. Tokia sistema ypač aktuali tam tikruose verslo sektoriuose, tokiuose kaip medienos, metalo laužo supirkimas, prekių tiekimai į kitas ES šalis“, – pataria T. Davidonis.

„Mokestiniuose ginčuose, tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminiame procese yra nustatyti labai trumpi apskundimo terminai ir juos praleidusi įmonė praranda galimybę ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą“, – pabrėžia advokatas.

Periodiškai peržiūrėkite mokesčius

„Rekomenduotina peržiūrėti rizikingiausias vietas ir ištaisyti situaciją nelaukiant, kol ateis mokesčių administratorius. Atsižvelgiant į peržiūros rezultatus reikėtų priimti atitinkamus sprendimus. Tokius kaip sandorių koregavimas, papildomos informacijos ir dokumentų apie sandorių realumą ir ekonominį pagrįstumą surinkimas, griežtesnių informacijos apie tiekėjus rinkimo taisyklių nustatymas, mokesčių sumokėjimas ir kita“, – vardija T. Davidonis.

„Jeigu jūsų įmonės finansinė atskaitomybė yra audituojama, prašykite savo auditorių pagalbos. Paprastai į audito apimtį įeina ir ribota mokesčių peržiūra, iš anksto nurodykite auditoriams jautriausias vietas“, – siūlo advokatas.