Sėkmingam verslo vystymui ir plėtrai įtaką gali daryti ir tai, kuriame šalies regione veikla yra vykdoma. Kaip pastebi VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, pirmojoje 2020 m. pusėje, naujų verslų kūrimosi tendencijos buvo susijusios ir su bendra šalies ekonomine situacija. „Kadangi per pirmąją bangą visuotinis karantinas nulėmė platų ekonominių veiklų ribojimą, valstybės finansinės paramos priemonių taikymas lėmė tai, kad didelių skirtumų verslo tendencijų spektre tarp regionų nebuvo.“ 

Verslo sektorius regionuose

Įvedus karantiną, priimti sprendimai, ribojantys tiesioginius kontaktus, privalomas atstumo laikymasis, apsauginių kaukių bei pirštinių dėvėjimas. Nepaisant to, aptarnavimo sektorius išvengė itin didelių nuostolių. „Nors galėtų atrodyti, kad labiausiai turėjo nukentėti tie regionai, kuriuose yra plati kontaktinių verslų dalis, tačiau, valstybės paramos priemonių paketas sumažino neigiamą karantino įtaką verslo veiklai.“ 

VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo nuomone, trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai turėtų būti gana geri. Vis dėlto, kaip viskas atrodys paskutiniais metų mėnesiais, prognozuoti dar gana sunku. „Dėl ketvirtojo ketvirčio vyrauja daug netikrumo ir regionų, ir šalies mastu. Antrosios COVID-19 viruso bangos metu dėl blogėjančių lūkesčių verslai gali priimti visai kitokius sprendimus nei per pirmąją viruso bangą, tačiau šie sprendimai iš dalies priklausys ir nuo valstybės teikiamų paramos priemonių spektro.“

Veiklos sektorių plėtra 

Pasiskirstymas, kuri veiklos sritis sulauks daugiausia dėmesio ir iš senbuvių, ir iš verslo naujokų, kasmet daugiau ar mažiau varijuoja. Kaip pastebi V. Ivanovas, mažėja prekyba užsiimančių įmonių, tačiau plečiasi kitos sritys. „Veikiančių įmonių duomenys rodo, kad tarp 2014 m. ir 2019 m. labiausiai didėja įmonių dalis, veikiančių profesinėje, mokslinėje ir techninėje srityse, taip pat statybos ir nekilnojamojo turto operacijų srityse.“ 

Investicijų srityje taip pat yra permainų ir naujų sprendimų. „2020 m. dėl COVID-19 viruso protrūkio įmonės investuoja į elektroninės prekybos ir nuotolinio darbo sprendimus. Jos bando prisitaikyti prie naujų sąlygų, nekeičiant verslo modelio iš esmės,“ – teigia pašnekovas. Jis pastebi, kad dėl kilusios antrosios viruso protrūkio bangos esama situacija gali pakrypti kita linkme. Tai galėtų inicijuoti rimtesnių struktūrinių pokyčių ekonomikoje.

Regionuose vystomų verslų plėtrai, anot V. Ivanovo, daug įtakos turi ir bendras regiono išsivystymo lygis, veikiančių verslų skaičius ir kokybė. „Lietuvoje gerosiomis praktikomis išsiskiria Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių apskritys. Jose veikia užsienio kapitalo įmonės ir dideli vietiniai verslai, kurie sukuria visą aptarnaujančių verslų ekosistemą.“ Būtent šiuose regionuose yra išplėtota verslo infrastruktūra, todėl tai skatina inovatyvių, aukštųjų technologijų startuolių kūrimąsi bei plėtrą. „Mažiau išsivysčiusiuose regionuose paprastai kuriasi tik maži tradiciniai vietos verslai. Tai taip pat lemia, kad mažiau išsivystę regionai be papildomų investicinių projektų vis labiau atsilieka pagal ekonominius rodiklius nuo labiau išsivysčiusių regionų. Tokios tendencijos vyrauja ir normaliais laikais, ir krizių bei kitų ekonominių sukrėtimų metu.“

Paramos reikšmė

Nors metų pradžioje šalyje įvesto karantino ribojimai verslui kėlė nemažai sunkumų, situacijai suvaldyti įtakos turėjo valstybės teikiamos finansinės paramos priemonės. Jos „gerokai sušvelnino neigiamo šoko poveikį. INVEGOS paskolos, kompensacijos ir kitos verslo skatinimo priemonės, subsidijos darbdaviams už samdomųjų darbuotojų prastovas labai pagelbėjo verslui. Be to, įmonių pelnai augo kasmet nuo 2010 m., o tai lėmė, kad verslo subjektai buvo sukaupę finansų, galinčių kiek palengvinti neigiamo ekonominio šoko poveikį jų veiklai,“ – pastebi V. Ivanovas.  

Skirtumai tarp regionų, anot pašnekovo, nėra itin ryškūs, nes paramos paketas buvo prieinamas visiems, nepaisant to, kuriame Lietuvos mieste veikla yra vykdoma. „Nors nedidelių tarpregioninių skirtumų vis dėlto yra, tai rodo apdraustųjų skaičiaus duomenys. Vilniaus apskrityje, dėl didelės viešojo sektoriaus, taip pat plačios finansinių ir IRT paslaugų koncentracijos, verslo aktyvumas 2020 m. rugsėjo mėn. pasiekė ir viršijo priešpandeminį lygį, nedaug atsilieka Kauno, Klaipėdos ir Telšių apskritys, o kitose apskrityse situacija buvo šiek kiek prastesnė.“

Ateities perspektyvos

Nepaisant pokyčių ir prasidėjusio antrojo karantino etapo, verslo sektoriaus veikla nestovi vietoje, nauji verslai taip pat kuriasi. „Pirmoji COVID-19 viruso banga lėmė, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo įsteigta 1–2 proc. mažiau verslo subjektų nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Karantino laikotarpiu paprastai yra atidedami sprendimai kurti tradicinius verslus. Visgi, verslininkai, matantys atsirandančių galimybių, gali priimti sprendimus įkurti galimybėmis pagrįstus verslus net ir krizės laikotarpiu. 2020 m. pirmąjį pusmetį, per pirmojo karantino bangą Lietuvoje, startuolių pardavimų pajamos didėjo apie 30 proc. Tuo tarpu tradiciniai verslai susidūrė su apyvartos mažėjimu (apie 5 proc.). Startuoliai paprastai ir yra inovatyvus, aukštesniųjų technologijų galimybėmis pagrįstas verslas. Vis dėlto, tokie verslai paprastai kuriasi tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) ir, iš dalies, regionų centruose. Regionuose paprastai kuriasi tik maži vietiniai tradiciniai verslai. Todėl antroji viruso banga, regioninis ar visuotinis karantinas turėtų lemti lėtą naujų verslų kūrimąsi regionuose. Kiek didesnis aktyvumas galimas tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir čia didelio proveržio tikėtis nereikėtų. Startuolių ir kitų galimybėmis pagrįstų verslų skaičius Lietuvos mastu nėra didelis, todėl bendrųjų naujų verslų kūrimosi tendencijų tai nepakeis,“ – teigia V. Ivanovas.