Gausėjant žinioms ir didėjant norui kalbėti apie kakavą, klaipėdietė Evelina Novickaja (38) savo gimtajame mieste prieš metus atidarė sveikatingumo centrą „Kakavos romanas“. Ji džiaugiasi, kad iššūkiai neišsitęsė į dešimtmetį – ėjo ir praėjo, ir kiekviename žingsnyje mato naujas galimybes.

Ji, baigusi vadybos studijas Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje ir adragogikos – Klaipėdos universitete, prieš daugiau nei trejus metus susižavėjo ir pradėjo domėtis dar viena tema – kakava. Pamėgusi šį gėrimą, vaišindavo juo ir visus pažįstamus.

Pašnekovės įsitikinimu, kakava yra ne tik „širdį atveriantis“ produktas, o ženkliai daugiau.  Didžiausias moters noras buvo, kad su kakava susipažintų kuo daugiau žmonių, ypač dirbančių biuruose, o ne vien medituojančių ar užsiimančių kitomis praktikomis.

Sapnas kaip ženklas

„Kakavos romano“ autorė apie pamėgtą, sveikatai naudingą gėrimą nuolatos pasakojo visiems norintiems pati, vėliau pasikvietė ir vieną žinomiausią Lietuvos kakavos žinovų. Dalinimasis žiniomis ir buvo pirmieji žingsniai būsimo verslo link. „Pas mane ateidavo vis daugiau draugų su savo draugais, mėgaudavomės kakava, keletą kartų pati nuvykau į kakavos gaminimo renginius, mano žinios ir noras kalbėti apie tai augo. O paskui dar ir įdomus sapnas aplankė, – šypsodamasi paslaptingą ženklą prisimena pašnekovė.– Susapnavau gražias užuolaidas, ryte tą sapną vijau į šalį, nes man niekur jų nereikėjo, bet nežinau kodėl pradėjau ieškoti patalpų, išsinuomavau jas ir kone per savaitę atsidariau studiją, kad draugai galėtų užsukti ten pasimėgauti kakava, taip pat ten pasikabinau susapnuotas užuolaidas. Taip pradėjau daryti tai, kas man patinka, be jokios didelės vizijos, kaip žaidimą“.

Vieneri metai ant darbų bangos

„Kai žmonės, socialiniuose tinkuose sužinoję apie mano naują veiklą, nustebę skambino ir klausė: ką aš čia  sugalvojau? – neturėjau ką atsakyti. Paaiškindavau: gersim kakavą ir sukurtoje erdvėje galėsime leisti laiką, bendrauti. Kažkokios panašios koncepcijos nebuvau mačiusi ar girdėjusi. Visi labai palaikė, nes matė, su kokiu užsidegimu visa tai darau. Kartais draugai net užveždavo pietų, nes jau juokdavomės, kad per darbus valgau kas antrą dieną. Tikrai buvo momentų, kai dėl intensyvios veiklos jausdavausi pervargusi ir galvodavau, kam man visa tai? Gal viską mesti? Tik aplinkos palaikymas ir kelių dienų atsitraukimas vėl leisdavo atsistoti ir eiti toliau“, – verslo pradžią lydėjusią nuotaiką prisimena E. Novickaja.

Tenka išmokti priimti sprendimus

Pasak verslininkės, jai viskas labai nauja ir kai reikia susitvarkyti kokius nors leidimus, pasijunta tarsi užburtame rate. „Sėdi prie kompiuterio, žiūri į reikalavimus ir nesuvoki, nuo ko pradėti. Kilusią paniką pakeičia supratimas, kad viskas padaroma darymo būdu“, – pajuokauja atkakli kakavos žinovė, visus dalykus linkusi išsiaiškinti ir nuveikti savarankiškai.  Ji susitaikė su mintimi, kad viską reikia išmokti pačiai, taip pat ir priimti sprendimus, čia patarėjo nėra. Pasidžiaugia, jog visus iššūkius įveikė per vienerius metus „ant darbų bangos“.

Pasitelkė profesionalus

Kol kas E. Novickaja tik juokiasi pavadinta verslininke ar direktore, nes tokia nesijaučia. „Tai tiesiog yra man maloni veikla, kuria be galo tikiu ir viską darau kaip man patinka, nekopijuoju, visa yra tik mano mintys. Kiekviename žingsnyje matau galimybes ir bręsta naujos idėjos. Plėstis toliau buvau pritrūkusi rankų, bet pats gyvenimas atvedė žmones, tikrus profesionalus, stipriai padedančius atlikti techninius darbus. Esu be galo dėkinga jiems. Nuostabi komanda su džiaugsmu daro viską, ką žino ir moka geriausiai. Mes visi vieni kitus labai papildome. Tai turbūt visų didžiausia gyvenimo svajonė – daryti tai, kas patinka“, – mano ji.

Kiekviena diena kaip romanas

Sugalvojusi atsivežti kakavos, studijos savininkė siekė sukurti ir solidų prekės ženklą. Pavadinimo kūrimas sutapo su jos kelione į Paryžių. Kalbant su drauge apie tokį romantišką miestą, joms vienu metu kilo mintis taip pavadinti ir verslą – kakavos romanas. „Nes juk kiekvienas mes kuriame savo gyvenimo romaną. Man kiekvienas rytas prasideda naujos dienos romanu, o kakava pakelia nuotaiką, mes šypsomės, nusiraminame, panašiai būna ir įsimylėjus – šypsomės ir akimis, ir vidumi“, – svajingai dėsto studijos savininkė.

Darbų sąrašas trumpėja

Pradėjusi savo verslą, pašnekovė įvertino privalumą užsiimti visiška kūryba, pasirinkti, ką daryti, tačiau tuo pačiu tai nėra lengva. Pasak E. Novickajos, per metus gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, neliko darbo valandų, dirbti tenka visą parą, dažnai kompiuteris veikia iki paryčių, o laisvi savaitgaliai, atostogos ar pasibuvimas su artimaisiais lieka antrame plane. „Bet visa tai manęs negąsdina, nes žinau, kad tai tik laikina, kol bus nuveikti  svarbūs dalykai. O jų sąrašas jau labai trumpas“, – šypsodamasi pripažįsta moteris, savo svajonės įgyvendinimui skyrusi maždaug tris tūkstančius eurų.

„Jau po pirmo mėnesio uždirbau 120 eurų, tai buvo patys maloniausi pinigai. Šiai dienai didžiausios investicijos pagaliau baigėsi ir jau kvėpuoti yra ženkliai lengviau“, – apie pradžią kalba verslo kūrėja, visiškai nesibaiminanti konkurencijos, nes „kiek pasaulyje yra žmonių, tiek yra ir klientų. Mums visiems pakaks jų.“

Turėkite didžiausią romaną su savo idėja/verslu

Versle disciplina yra būtinas dalykas, bet nutinka ir nenumatytų dalykų, kai nežinai, kaip viskas gali pasisukti. Tai išmuša iš vėžių, bet tenka prisitaikyti. „Visame tame yra daug chaoso. Kažko nespėju, gal kažkas ir pyksta, bet nespėju ne dėl to, kad tingiu, tiesiog fiziškai. Jau išmokau kartais pasakyti griežtą ne, dar liko nusistatyti ir darbo valandas“, – apie kasdienę rutiną pasakoja E. Novickaja.

„Kakavos romano“ kūrėja linki: „Turėkite didžiausią gyvenimo romaną su savo idėja/verslu ir viskas pavyks. Ir, – prideda šypsodamasi, – nusiteikite dideliam darbui, nes kiek jo įdėsite, tai taip viskas ir bus. Jeigu netikite šimtu procentų, siūlau net nepradėti. Eikite paskui savo viziją!”