Kaip veikia startuoliams padedantys akceleravimo fondai?

Verslas

2021.11.03

Autorius: bzn start

Temos: , , .

Kaip veikia startuoliams padedantys akceleravimo fondai?

J. Malinauskė Asmeninio albumo nuotr.

„Kai prieš 20 metų kartu su draugu kūrėme savo pirmąją įmonę, dirbusią IT srityje, darėme tai, ką ir daugelis: nuėjome ir pasiskolinome pinigų iš tėvų. Tuomet nebuvo nei startuolių, nei jų idėjomis patikėjusių ir padėti galinčių verslo angelų, akceleravimo, rizikos kapitalo fondų. Dabar turime daugiau galimybių ir žinių“, – įsitikinęs startuolio „NO-CV“ įkūrėjas Gediminas Vilčiauskas.

Pagalba ypač svarbi įmonei kuriantis

Pirmus metus skaičiuojančio startuolio veikla prasidėjo nuo programėlės – ji buvo sukurta iš asmeninių santaupų. Tuomet idėja patikėjo „verslo angelas“, skyręs pinigų veiklos pradžiai. Vis dėlto didžiausią postūmį dirbti, augti ir plėstis padarė privataus ir rizikos kapitalo fondas, kuriame yra ir INVEGOS skirtos lėšos.

„Iš patirties galiu pasakyti: tai, jog tavo veikla finansuojama rizikos kapitalo fondo, sukuria pridėtinę vertę ir pasitikėjimą. Tai ypač svarbu įmonės ankstyvojoje stadijoje, kai dar neturi stiprių partnerysčių, nesi palikęs žymės savo produktu“, – neslėpė G. Vilčiauskas.

Ieškodamas finansavimo startuoliui „NO-CV“ jis bendravo su įvairiais rizikos kapitalo fondais ir netrukus sulaukė patvirtinimo, jog sulaukė investuotojų dėmesio. „Mūsų atveju svarbiausia buvo unikali idėja – tokios programėlės nėra padarę niekas. Žinoma, gali būti, kad finansavimo sulauks ir labai gera kažkokios idėjos kopija. Kaip kad, pvz., „Uber“ ir „Bolt“ – žiūrėkit, pas mus „Bolt“ net geriau pasisekė“, – kalbėjo startuolio kūrėjas.

Padeda susitikti startuoliams ir investuotojams

Tokių įmonių kaip „NO-CV“ Lietuvoje skaičius auga. Taip pat ir investuotojų susidomėjimas jais. Susitikti inovatyvias idėjas turintiems startuolių kūrėjams bei investuoti į jas galintiems verslininkams padeda privataus ir rizikos kapitalo fondai. Jų vaidmuo itin svarbus visame startuolio vystymosi procese.

„Rizikos kapitalas yra skirtas įmonėms, kurios diegia inovatyvius verslo sprendimus, kurie dar neturi pasikartojančios istorijos rinkoje. Todėl nėra aiškus jų atsiperkamumas, kaip viskas suveiks. Labai dažnu atveju ir nesuveikia – todėl bankai ir kitos didesnės kredito įstaigos startuoliams nelinkę skolinti. Jie tiesiog nenori rizikuoti. Kita vertus, būtent todėl startuoliai ir sudaro išskirtinę įmonių klasę – rizikingą, bet galinčią atnešti labai daug pelno, turinčią didžiulį augimo potencialą. Rizikos kapitalas šiuo atveju – idealiausias finansavimo prasme“, – įsitikinusi „Startup Wise Guys“ bendraįkūrėja Jonė Vaitulevičiūtė.

Dar vienas niuansas, susijęs su startuoliais: dažniausiai pinigai jiems skiriami ne 5 ar 10 metų, bet kur kas trumpesniam laikotarpiui – 18-24 mėnesiams. Per tą laiką įmonė tikrai gali labai ryškiai pasikeisti pasiekdama tam tikrus rodiklius ir pritraukti dar didesnį kapitalą bei pakelti savo vertę. Be to, yra nustatomi labai aiškūs ir konkretūs rezultatai, kuriuos už gautą finansavimą tikisi, kad startuolis pasieks.

Gauti finansavimą iš rizikos kapitalo fondų gali startuoliai, dirbantys bet kurioje srityje. Tačiau vienas kriterijus būtinas – tokia įmonė turi turėti didžiulį augimo potencialą.

„Įmonė gali veikti ne tik Lietuvoje, Baltijos šalyse ar Europoje. Ji gali turėti potencialą plėstis į daugelį šalių arba net vykdyti veiklą visame pasaulyje, globaliai“, – sakė J. Vaitulevičiūtė. Šalia to vertinamas komandos stiprumas, idėjos unikalumas, produkto stiprumas.

Kodėl investuojama?

Kokie investuotojų motyvai – kodėl jie rizikuoja ir skiria pinigus startuoliams ir jų idėjoms? „Pagrindiniai motyvai, žinoma, yra grąža. Ji gali būti kartais, ne procentais. Bet jeigu žiūrėtume ne tik iš finansinės naudos, tai investuotojus domina ir galimybė būti arti naujų technologijų, įdomių ir netikėtų sprendimų. Tai yra vadinama „asset class“ (liet. turto klasė). Vieni mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą ir iš to gauti papildomų pajamų, turėti pelno. Kiti gi linksta investuoti į inovatyvius dalykus, kuriuos ir siūlo startuoliai. Matome, kad ši dalis investuotojų auga“, – sakė J. Vaitulevičiūtė.

Ji neslėpė, kad „Startup Wise Guys“ ir panašios įmonės yra savotiškame burbule, iš kurio neišlindus atrodo, jog žmonės Lietuvoje žino, kaip kurti savo verslą ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. „Tačiau pasakodama apie rizikos kapitalo fondus ir startuolių sėkmės istorijas regionuose matau, kad tai yra dar mažai žinoma sritis: labai daug žmonių nesupranta, kaip tai veikia, kokiu principu“, – prisipažino pašnekovė, pridūrusi, kad tendencijos rodo, jog lietuviškų startuolių daugėja. Netrūksta ir tokių, kurie kuria ir bando jau ne pirmą kartą, yra ir tokių, kurie sugrįžta su savo idėjomis jau išėję iš sėkmingai veikiančių startuolių. „Tai ir yra sėkmingos ekosistemos receptas“, – pažymėjo J. Vaitulevičiūtė.

Veikia kaip tarpininkai

„Startup Wise Guys“ ir „70 Ventures“ yra tarpininkai tarp startuolių ir investuotojų. Be to, jie yra vieninteliai, kurie valdo akceleravimo fondus, į kuriuos INVEGA įliejo pinigus.

„Ką mes darome? Surenkame pinigus į rizikos kapitalo fondą ir padedame juos investuoti. Vadinasi, vietoje to, kad pinigų turintis žmogus investuotų pats (kas reiškia – dalyvautų potencialių startuolių paieškoje, susiderintų sutartis, galiausiai – tinkamu laiku išeitų iš startuolio, t. y. parduotų akcijas), už jį viską padaro fondas, t. y. mes“, – pasakojo J. Vaitulevičiūtė.

Pasak jos, rizikos kapitalo valdymo fondai yra arčiausiai antreprenerių (inovatyvių jaunųjų verslininkų – 15min past.), startuolių, kuriems padeda įvairiais resursais: mentoriavimu, pažintimis.

Pašnekovės teigimu, glaudaus rizikos kapitalo fondo bei startuolio bendradarbiavimo reikia visuose įmonės veiklos etapuose: tiek ankstyvojoje fazėje, kada dar generuojamos idėjos, ieškoma tinkamiausių variantų, kad įvyktų sėkmės istorija, tiek jau vėliau – įmonei sparčiai augant, plečiantis į rinkas ir keičiantis investuotojams.

„Investuotojai, atėję per rizikos kapitalo fondus, dažniausiai yra nematomi startuoliams, tiesiogiai neįsitraukia į sprendimų priėmimą. Tuo metu rizikos kapitalo fondas nuolat kontaktuoja tiek su startuoliu, tiek ir su investuotojais“, – pasakojo pašnekovė.

Valstybės pagalba didėja

„Vos prieš kelerius metus rizikos kapitalas startuoliams Lietuvoje atrodė baisus reikalas. Jie baiminosi, kad jų įmonės akcijas nusipirks, jie praras laisvę patys priimti sprendimus, o baisiausia – pavogs idėjas“, – sakė INVEGOS Verslo plėtros departamento Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Justina Malinauskė.

Anot jos, išjudinti rinką padėjo valstybė – INVEGA, per siūlomas priemones suteikdama pradines investicijas, davė stimulą kurtis akceleravimo fondams.

„Šiuo metu galime pasidžiaugti, jog mūsų šalies startuoliai gana aktyviai ieško rizikos kapitalo fondų, kurie jais patikėtų ir sutiktų investuoti“, – pasakojo J. Malinauskė, pridūrusi, kad fondų investicijos startuoliams reiškia daug.

„Startuoliai yra rizikingas verslas, todėl jiems nėra lengva gauti finansavimą. Todėl pagrindinis finansavimo šaltinis ir yra rizikos kapitalo fondai. Taip pat svarbu paminėti, kad startuoliai kartu su investicija į kapitalą gauna ne tik pinigus, bet ir žinias, patarimus, įvairias konsultacijas, kontaktus, gerėja ir įdarbinimo galimybės – kitaip tariant, startuolis gauna visą reikalingą pagalbą verslui augti“, – sakė INVEGOS atstovė.

Rizikingas verslas

Kalbant apie investuotojo pusę, ne paslaptis, kad investuotojas nori uždirbti ir gauti kuo didesnę grąžą. Būtent todėl rizikos kapitalo fondas investuoja į didelį augimo potencialą turintį verslą ir siekia kuo greičiau pasitraukti iš jo.

„Ypač rizikingos investicijos ankstyvojoje stadijoje, nes startuolis dar tik pradeda kurti, testuoti produktą arba idėją. Tam kad investuotojai labiau pasitikėtų ir rizikuotų, valstybė prisideda investuodama į rizikos kapitalo fondus“, – teigė J. Malinauskė.

Šiuo metu INVEGA vykdo dvi atrankas naujiems rizikos kapitalo fondams valdyti. Vienas jų bus skirtas startuoliams, kurie veikia arba veiks gynybos ir saugumo sektoriuje. „Tai bus specializuotas rizikos kapitalo fondas „MILInvest“. Jam valstybė skyrė 13,5 mln. eurų Gynybos investicijų fondo lėšų. Kita priemonė bus „Akceleratorius 2“ – į ją valstybė investuoja 18 mln. eurų Inovacijų skatinimo fondo lėšų. Pagal šią priemonę bus steigiami nauji akceleravimo fondai. Ir dabar veikia akceleravimo fondai, juos prižiūri du valdytojai: „70 Ventures“ ir „Startup Wise Guys“, tačiau šių akceleravimo fondų investavimo laikotarpis eina į pabaigą, todėl valstybė, norėdama ir toliau sėkmingai vystyti startuolių ekosistemą, investuoja į naujus rizikos kapitalo fondus“, – kalbėjo INVEGA atstovė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.