Vis daugiau žmonių išgirsta patarimą įdarbinti savo santaupas. Skirtingos patirtys ir supratimas kai kuriuos paskatina surizikuoti investuoti į startuolius. Visgi investicijos gali būti labai brangios, jei sprendimai priimami aklai, neturint praktikos, gali tapti rizikingu žaidimu. Rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris Rokas Tamošiūnas dalinasi sukauptomis įžvalgomis ir patarimais, ką derėtų suprasti apie startuolius ir ko reikia sėkmingam investavimui.

Žlunga devyni iš dešimties?

Investuojant privaloma ne tik išmanyti žaidimo taisykles, bet ir suprasti, kad investicijos į startuolius yra rizikinga veikla lyg kazino. Remiantis skirtingais duomenimis, teigiama, kad maždaug pusė startuolių būna nesėkmingi. R. Tamošiūnas pasakoja, kad nesėkmingų projektų skaičius gali būti ir didesnis, jei įkūrėjai neturi anksčiau įgytos patirties. 

„Visi žinome, kad startuoliai yra rizikinga veikla ir investicija. Dažnai kartojama klišė, kad ilguoju laikotarpiu žlunga devyni iš dešimties startuolių, tačiau nėra bendros statistikos, kuri tikrai leistų įvertinti šį santykį. Teisinga būtų teigti, kad 50 proc., o gal ir daugiau, žlunga pirmaisiais metais, kai jį kurianti komanda tai daro pirmą kartą. Laimei, Lietuvoje daugėja grįžtančių verslininkų, kurių sėkmės šansai daug didesni. Atskira kategorija ir investiciją pritraukę startuoliai – jų šansai išgyventi trejus metus ir ilgiau iškart pagerėja. Kai kuriems to pakanka net pasiekti įmonės pardavimui, kitiems – pritraukti papildomų stambių investicijų, tretiems tiesiog įsitvirtinti versle“, – teigia „Open Circle Capital“ partneris.

Patirtis yra sėkmės pranašas

Visgi, pasak R. Tamošiūno, dažniausios startuolių žlugimo priežastys yra patirties trūkumas. Didelės jaunų žmonių ambicijos atrodo perspektyviai, kol poreikiai yra neaiškūs, o visa komanda verslo ragauja pirmą kartą. Jei ir nepasiseka iš pirmo karto, reikėtų atsiminti, kad tai praktinės pamokos: „Pagrindinis naujų verslų žudikas – patirties stoka. Ji gali pasireikšti jaunu įkūrėju, kuris kuria verslą pirmą kartą, arba nesusidirbusia, „žalia“ komanda, verslo modelio nesupratimu ar poreikio neapčiuopimu. Patirtis ir pakartotinis verslo kūrimas šią bėdą sprendžia iš esmės. Jei visgi esi jaunas ar jauna ir nori pradėti savo verslą, įsitikink, kad visi kiti tavo komandos nariai yra patyrę versle ir tavo pasirinktoje srityje.“

Nesvarbu, ar tai startuolio įkūrėjas, ar besiruošiantis investuoti žmogus, pažinti rinką yra būtina. Norintiesiems išmokti sėkmingai investuoti, patariama išdalinti savo portfelį į skirtingas veiklas. Taip sumažinama rizika prarasti absoliučiai viską. 

„Būtina balansuoti ir diversifikuoti savo portfelį. Būtina. Jei jau investuojama į startuolius, neverta pasibandyti su viena ar dviem investicijomis. Būtina į visas investicijas investuoti panašią sumą, kitaip visas pratimas bus perniek. Pasilikti pinigų vėlesnėms investicijoms sėkmingose įmonėse – iš šių investicijų uždirbama su mažesne rizika. Labai gerai būtų išmanyti sritį, kurioje pasirenkama investuoti. Dar geriau – žinoti žmones, kuriems patikima investicija. Pagaliau svarbu aiškiai įsivardyti asmeninius nepriimtinus ir priimtinus kriterijus, sprendimo priėmimo procesą. Kaip ir visur, būtina numatyti galutinius terminus“, – patarimais dalinasi R. Tamošiūnas.

Investuojant reikia biudžeto

Europoje ir Lietuvoje žadama sukurti patogias investavimo platformas ir mažiau uždirbantiems žmonėms, siekiant auginti investavimo kultūrą. R. Tamošiūnas tikina, kad vidutiniškai uždirbančiam asmeniui investicijos daug grąžos neatneš: „Visuomet patariu į startuolius investuoti tik iki 10 proc. ar net iki 5 proc. nuo savo investicinio biudžeto. Vidutines pajamas gaunančiam žmogui  tai nėra didelė suma ir, jei net iš savo investicijos pavyks uždirbti dešimt kartų, tai neturės reikšmingos įtakos. Todėl, matyt, į startuolius investuoti verta tik nuo tam tikro biudžeto, kuris matuojamas dešimtimis ar net šimtais tūkstančių.“

ICT investicijos dominuoja

Kalbėdamas, kur lietuviai renkasi investuoti, R. Tamošiūnas pasakoja, kad neatsiliekame nuo Europos Sąjungos išsikeltų prioritetų – jaučiama žaliosios ekonomikos banga: „ICT investicijos vis dar dominuoja, todėl kad šių investicijų pasiūla yra didžiausia, o verslo pradžiai – tam tikrais aspektais lengviausia. Finansų technologijos ar tiesiog modernus skolinimas yra labai populiarus Lietuvoje. Matome energetikos ir žaliosios ekonomikos bangą, labiausiai matoma „gig“ ekonomikos ir transporto srityse. Tai bendrai atspindi Baltijos šalių ir Šiaurės Europos prioritetines sritis.“