Ekspertai neabejoja, kad Europos Žaliasis susitarimas – didžiulė galimybė visiems verslams pritraukti papildomų lėšų savo veiklos vystymui arba generuojant idėjas ateičiai. Europos Sąjunga (ES) yra nutarusi iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Šiam ambicingam tikslui pasiekti skiriama daug lėšų iš ES biudžeto. Rinkoje veikiantys investuotojai atkreipia dėmesį, kad dėl to daugėja ir atvejų, kai įmonės kalba apie tvarumą, tačiau realybėje tų kalbų neįgyvendina.

Tvarumas kaip mąstymo būdas

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Šarūnė Smalakytė sako, kad jų vienijami startuoliai jau sulaukia klausimų iš potencialių investuotojų dėl savo veiklos tvarumo.

„Investuotojai po visą pasaulį žvalgosi gerų idėjų ir talentingų komandų. Jie didelį dėmesį skiria tvarumui. Mūsų rengtas „Rockit Impact“ akceleratorius parodė, kad lietuviški startuoliai domina labai platų investutojų spektrą. Sulaukėmė dėmesio iš daugiau nei dešimties valstybių – nuo Europos iki Amerikos. Tokie pavyzdžiai įkvepia ir dar kartą parodo, kaip svarbu startuolius raginti kurti naujus sprendimus, augti, mokytis. Džiaugiamės galėdami prie to prisidėti savo kasdiene veikla“, – sako Š. Smalakytė.

Inovacijų centras „Rockit“ pristato savo tvarumo ataskaitą. Joje buvo analizuojama paties centro ir jo narių ekosistema. Analizė parodė, kad pats finansinių technologijų sektorius savo prigimtimi yra artimas Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslams, nes veikia naudodamasis inovatyviomis technologijomis finansų srityje. Tai skatina skaidrumą, saugumą ir efektyvumą bei prisideda prie bent kelių JT Darnaus vystymosi tikslų, tokių kaip partnerystė, atsakingas vartojimas ir gamyba, kokybiškas švietimas bei pramonės pažangos ir inovacijų skatinimas.

Taip pat ataskaitoje apžvelgiama, kad fintech sektorius savo veikla itin reikšmingai prisideda prie dešimtojo Darnaus vystymosi tikslo, kurio esmė – sumažinti visų formų socialinę ir finansinę nelygybę, užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Šiandieniame pasaulyje vis dar daug žmonių neturi galimybių lygiavertiškai naudotis finansinėmis paslaugomis, o „Rockit“ vienijamos finansinių technologijų įmonės dažnai gali pasiūlyti mažesnes kainas ir galimybes tiems, kuriems tradiciniai finansiniai sprendimai netinkami. Ekspertai pabrėžia, kad tai daugiau pasirinkimo suteikia ne tik gyventojams, bet ir verslui.

Perspėja, kad daugės „greenwashing“ praktikos

„Rockit“ tvarumo analizėje pabrėžiama, kad Lietuvoje veikiančios fintech įmonės turi ir neišnaudotų galimybių aktyviau užsiimti finansiniu visuomenės švietimu ir taip prisidėti prie ketvirtojo Darnaus vystymosi tikslo, kuriuo siekiama užtikrinti visiems prieinamą, kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Be to, pastebima, kad dar yra daug galimybių prisidėti prie tryliktojo Darnaus vystymosi tikslo, kurio esmė – imtis skubių veiksmų kovai su klimato kaita bei taip užkirsti kelią ekstremaliems klimato reiškiniams ir pasiruošti jų padariniams.

Rizikos kapitalo fondo „Launchpad Capital“ atstovas Dominykas Stankevičius sako, kad rinkoje pastebima ir atvejų, kai investuotojų ieškančios įmonės daug kalba apie tvarumą, bet realybėje nieko dėl to nedaro. Pasaulyje tai vadinama anglišku „greenwashing“ terminu.

„Manau, kad vadinamojo greenwashing ateityje gali tik daugėti, tačiau klientų neapgausi, nes jie ilgainiui pastebės, jei komunikuojami žodžiai neatitiks tikrovės. Dabar turime tokią situaciją, kad kartais sunku pasakyti, kuris verslas iš tikrųjų yra tvarus. Kita vertus – tai ir galimybė ateities verslams. Jie galėtų išnaudoti prieinamus duomenis ir sukurti įrankius, kurie padėtų atskirti bei įvertinti tikrąjį įmonių tvarumą ir žalumą. To poreikis yra didžiulis“, – sako D. Stankevičius.

Anot jo, nors tvarumas tampa itin svarbiu kriterijumi plėtojant veiklą ir ieškant investuotojų, nereikia pamiršti, kad idėjos turi būti paremtos verslo logika bei būti potencialiai pelningos.

Kalbėtojų įvairovė ir išmetamo anglies dvideginio kompensacija

Ataskaita rodo, kad tvarumo kasdienėje organizacijos veikloje sistemingai siekia ir pats inovacijų centras „Rockit“. Pavyzdžiui, organizuodami renginius jie stengiasi įtraukti kuo įvairesnius pranešėjus, atsižvelgia į kilmės šalį, siūlomų temų įvairovę. Daugiausiai dėmesio skiriama lyčių lygybei, lygiavertiškai įtraukiant tiek vyrus, tiek moteris. Taip pat siekiama, kad pranešėjai būtų skirtingų patirčių, atstovautų tiek privatų, tiek viešąjį sektorių, būtų iš skirtingų organizacijų ir aktyviai įsitrauktų į bendras diskusijas, siekiant geriausio rezultato.

„Svarbu įsivertinti ne tik teigiamą įmonės daromą poveikį visuomenei, gamtai. Būtina įvertinti ir neigiamą poveikį, kuris atsiranda su kasdiene mūsų veikla ir išteklių suvartojimu. Mes pamatavome visą savo, kaip organizacijos, išmetamą anglies dvideginio kiekį bei kompensavome savo neigiamą pėdsaką. Džiaugiamės galėję prisidėti prie „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ veiklos, kuris rūpinasi vietinės biologinės įvairovės atkūrimu bei didinimu Lietuvos pelkėse“, –  sako Š. Smalakytė.