Tikėtina, kad šių metų paskutinę dieną galutinai atsisveikinsime su lietuviška valiuta – litu. Įvertinę šio pokyčio svarbą Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) organizavo verslo pusryčius, per kuriuos buvo analizuojami numatomų pokyčių pliusai ir trūkumai. Eurą įsivedusiose Baltijos šalyse (Estijoje ir Latvijoje) dirbantys renginio dalyviai noriai dalijosi patarimais verslui, o Lietuvos centrinio banko skaičiavimus pristačiusi Ingrida Šimonytė tvirtino, kad atsižvelgus į šalyje taikomą valiutų valdybos modelį euro įvedimas – geras strateginis sprendimas.

Nėra pagrindo rengti referendumą

Šimonytė tvirtino, kad Lietuvos gyventojų noras rengti referendumą, siekiant nuspręsti, ar Lietuvai reikia euro, yra keistas.

„Dar 2003 metais surengtame referendume Lietuvos gyventojai pasisakė už Lietuvos prisijungimą prie Europos Sąjungos, o 2004 metų Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad Lietuva prisijungs prie euro zonos, kai jos ekonominė padėtis atitiks Mastrichto kriterijus“, – faktus priminė Lietuvos banko valdybos narė.

Anot I. Šimonytės, sprendimas įsivesti eurą nėra vien teisinis šalies įsipareigojimas.

„Litas su euru susietas nuo 2002 m. (prieš tai buvo susietas su JAV doleriu), vadinasi, mūsų šalies centrinio banko politika susieta su euro zonoje priimamais sprendimais“, – aiškino valdybos narė ir pridūrė, kad kol kas Lietuva nėra euro zonos narė, taigi negali dalyvauti priimant sprendimus, kurių pasekmes juntame nepriklausomai nuo to, ar euras įvestas.

Mažesnės palūkanų normos

Lietuvos centrinio banko duomenimis, įvedus eurą vidutinė svertinė palūkanų norma sumažės 0,56 %. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 %, namų ūkių paskoloms – 0,56 %, o nefinansinių įmonių paskoloms – 0,49 % (pateikiami vieno iš galimų euro įvedimo scenarijų rezultatai, galima tikėtis ir kitokių skaičių, bet kuriuo atveju tendencija išliks vienoda – palūkanų norma mažės).

Įvedus eurą iškilo grėsmė Latvijoje itin paplitusiai apvalintų kainų rinkodarai. Verčiant latus į eurus sumos nebuvo patrauklios, tad imta jas apvalinti. Pavyzdžiui, prekės, kurios kainavo 1 latą (t. y. 1,42 euro), buvo pabrangintos iki 2 eurų. Y. Goldammer

I. Šimonytė teigė rizikų, kurios verstų susimąstyti, ar euras reikalingas, neįžvelgianti: „Matau tik tokias rizikas, kurios egzistuos nepriklausomai nuo to, ar būsime įsivedę eurą.“

Mažiausia nauda – bankams

Paklaustas apie su euro įvedimu susijusius iššūkius, DNB banko viceprezidentas dr. Vygintas Bubnys buvo atviras: „Bankams tokie pokyčiai yra naudingi mažiausiai. Lietuvai įsivedus eurą sumažės bankų pajamos, gaunamos konvertuojant valiutas. Pavyzdžiui, Latvijoje veikiantis DNB bankas per metus praranda maždaug šešis milijonus eurų.

Bankai yra priklausomi nuo savo IT sistemų. Kai kurie žmonės mano, kad bankuose dirba tiek programuotojų, kad reikalingi pakeitimai gali būti padaromi per kelias savaites. Tai klaidingas požiūris. Mūsų bankas pokyčiams rengiasi nuo praėjusių metų vidurio.“

Dr. V. Bubnys užtikrino, kad įvedant eurą banko klientai nepatirs nepatogumų. „Klientams nereikės atidaryti naujų sąskaitų, įsigyti naujų kortelių. Pinigai sąskaitose iš litų į eurus bus keičiami automatiškai – be jokių vartotojų veiksmų, be papildomų mokesčių. Lygiai tas pat su visomis sutartimis: paskolos, faktoringo, išperkamosios nuomos, vertybinių popierių, kurios buvo sudarytos esant litui, bus perskaičiuotos į eurus, taikant oficialiai nustatytą kursą“, – aiškino DNB banko viceprezidentas.

Reikia tinkamai pasirengti

Euro įvedimą Estijoje ir Latvijoje išgyvenęs ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. Kęstutis Bagdonavičius tvirtino, kad euro įvedimas yra naudingas, tačiau tik tuomet, jei tam pasirengta.

Anot jo, pagrindiniai iššūkiai yra šie: teisinio reguliavimo nebuvimas (kadangi pastarasis paruošiamas vėliau nei pradedamos keisti įmonės IT sistemos, dauguma sprendimų tenka priimti spėjant, kaip turėtų būti) ir ribotas laikas pasirengti (tai nėra eilinis sistemos atnaujinimas, kurį galima atidėti).

„Nusiteikite, kad 9–10 mėn. iki euro įvedimo jūsų komandai bus sunkus, tad tinkamai ją motyvuokite“, – patarė dr. K. Bagdonavičius.

ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininko skaičiavimais, su euro įvedimu susiję projektai ir sistemos atnaujinimas Lietuvoje jiems kainuos 370 000 eurų.

Ar kils kainos?

Advokatų kontoros „bnt“ partnerė, advokatė Yvonne Goldammer pabrėžė, kad kainų padidinimas nėra draudžiamas. „Vis dėlto Europos Sąjungoje egzistuojantys principai tokią praktiką (kai įvedant eurą pakeliamos kainos) laikytų nepateisinama“, – aiškino advokatė.

Advokatė pasirėmė Latvijos pavyzdžiu: įvedus eurą iškilo grėsmė Latvijoje itin paplitusiai apvalintų kainų rinkodarai. Verčiant latus į eurus sumos nebuvo patrauklios, tad imta jas apvalinti. Pavyzdžiui, prekės, kurios kainavo 1 latą (t. y. 1,42 euro), buvo pabrangintos iki 2 eurų. Toks apvalinimas pastebėtas ir kalbant apie teatro, kino, įvairių renginių bilietų kainas.

Tai atrodo neteisinga, tačiau pranešėja pateikė kitokių argumentų: „Apvalinimas į apačią daro akivaizdžią žalą įmonei, pavyzdžiui, 2,51 euro suapvalinus iki 2,50 produkto kaina sumažėja 0,4 %.“

Taigi įmonėms, taikančioms tam tikrą kainų politiką (ar tai būtų apvalintų kainų, ar apvalintų, be vieno cento), reikėtų pagalvoti apie laukiančius pokyčius ir nepamiršti, kad įvedus eurą galimas kainų supanašėjimas, todėl reikia mąstyti, kaip išsiskirti konkurentų pilnoje rinkoje.