Prieš metus pareigas pradėjęs eiti eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad prie klimato kaitos programos įgyvendinimo turėtų prisidėti ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius. Jis tikino, kad tik veikiant kartu bus pasiekti rezultatai, kurie leis džiaugtis savo aplinka. Atrodo, kad valdžios raginimus verslas išgirdo. Jis ne tik prisideda prie klimato kaitos situacijos gerinimo, bet ir padeda įgyvendinti kitus JT darnaus vystymosi tikslus. 

Išliks tik tvarus verslas

Su tokiomis mintimis sutinka ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Giedrė Vinickienė. Ji įsitikinusi, kad ateityje išliks tik tas verslas, kuris ne tik kalba, bet ir imasi veiksmų: „Mokslininkai ir pasaulio galingieji mums nuolat primena, kad esame lūžio taške – išliks tik tvarus verslas. Tas, kuris ne tik kalba, bet ir daro. Verslas yra itin svarbi visuomenės gerovės dalis, o visuomenės branda socialinę atsakomybę supranta kaip neatskiriamą sėkmingos veiklos dėmenį. Atsakingu verslu labiau pasitiki darbuotojai, klientai, vartotojai, rinka. Tai yra aiški žinia visoms suinteresuotosioms šalims, kokiomis vertybėmis vadovaujasi organizacija, kas yra jos verslo pamatas.“

Prieš kalbėdama, kas yra atsakingas verslas ir kaip šiandien privatus sektorius prisideda prie svarbių pokyčių, G. Vinickienė atskleidžia, kas yra Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) ir kokie jos tikslai: „Lietuvos atsakingo verslo asociacija vienija įmones ir organizacijas, kurios remiasi atsakingos veiklos principais bei pasauliniais darnaus vystymosi tikslais (DV17): gerbia darbuotojų žmogaus ir darbo teises, tausoja aplinką, rūpinasi klimato kaitos iššūkiais, kovoja su korupcija ir siekia pilietinės visuomenės sukūrimo. Asociacija siekia ne tik skleisti atsakingos veiklos idėją, rodyti sektinus pavyzdžius, diegiant socialinės atsakomybės principus Lietuvos versle, bet ir formuoti atsakingos veiklos kriterijus. Konsultuoti, dalintis patirtimi tarp narių, organizuoti atvirus visuomenei seminarus, konferencijas, mokymus, kitus renginius, bendradarbiauti su darnaus vystymosi tikslų siekiančiomis (įskaitant tarptautines) organizacijomis.“

Pašnekovė taip pat priduria, kad LAVA teikia siūlymus valstybės institucijoms dėl atsakingos veiklos kriterijų, vertinimų, strategijų, programų, įstatymų bei kitų teisės aktų, formuoja atsakingos veiklos bruožus bei stiprina atsakingos veiklos vertės suvokimą visuomenėje. 

Ateities verslo DNR

Pasak G. Vinickienės, asociacijos mastu daroma nemažai, kad verslas turėtų kuo daugiau žinių tvarumo tema: „Gegužę subūrėme LAVA ekspertų tarybą, susidedančią iš mokslo, JT ekspertų bei aktyvių visuomenės narių, turinčių išskirtinių žinių, susijusių su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais (DV17). Ekspertų tarybos pagrindinės funkcijos – teikti įžvalgas ir patarimus asociacijos nariams, dalintis savo patirtimi skaitant pranešimus konferencijose, bendradarbiauti su žiniasklaida ir taip prisidėti prie socialiai atsakingo bei tvaraus verslo temų edukacijos ir viešinimo Lietuvoje.“

LAVA direktorė mano, kad tokie skambūs žodžiai kaip „skaidrumas“, „verslo etika“ ar „lygiateisiškumas“ artimiausiu metu turės būti ne tik deklaratyvios frazės, bet realus verslo modelis:

„Plačiąja prasme verslo atsakomybė yra trijų lygių: ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė, tačiau paprastai pasakyčiau, kad atsakingo verslo požymius galime matyti tada, kai tai nuolatinis, atsakingas ir tikras organizacijos elgesys su aplinka, kurioje jis veikia. Nuo gamybos procesų iki darbuotojų atrankos, nuo vadybinių įrankių iki techninių sprendimų. Skaidrumas, verslo etika, lygiateisiškumas ir įvairovė turės būti ne deklaratyvios frazės, bet realiai veikiantis ateities verslo DNR.“

Klimato kaitos mažinimo iniciatyvos įgyvendinamos noriai

Toną klimato kaitos svarbai ir CO₂ mažinimui tarptautiniu mastu davė Europos Komisijos paskelbtas Žaliasis kursas, kuriuo Europos Sąjunga iki 2050 m. siekia neutralizuoti poveikį klimatui. Juo raginama mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, efektyvinti energijos naudojimą, diegti inovacijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

Pasak LAVA atstovų, dalis pažangių Lietuvos verslo įmonių, nelaukdamos raginimų iš šalies, ėmėsi įgyvendinti klimato kaitos mažinimo iniciatyvas: diegia tvaraus verslo metodus bei įrankius, kelia tikslus, juos įtraukia į ilgalaikes įmonių veiklos strategijas bei matuoja pažangą. Taip pat bendradarbiauja tarpusavyje bei tarptautiniu mastu.

Tarp pavyzdžių galėtų atsirasti: plastiko atsisakymas ar jo atliekų sumažinimas, atliekų perdirbimas, nuoseklus pakuočių tobulinimas, kad jos būtų irios ir mažiau taršios, dalinis atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas ir kt. Net jei įmonė daro vos keletą, bet nuoseklių ir reikšmingų pokyčių – tai yra svarbu ir skatintina.

Tačiau, pasak G. Vinickienės, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tvarumo principų diegimo esmė yra visuma ir sistema. Jei daromi pavieniai, nekoordinuoti ir nesisteminiai veiksmai, jie nekuria vertės ir nedaro įmonės atsakingos.

Tvarumas tampa svarbus ir rinkodaros požiūriu

Pasak „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Baltijos šalims Ornelos Ramašauskaitės, COVID-19 pandemijos metu verslas suprato, kad tvarus požiūris ir veikla yra vienintelė ilgalaikės sėkmingos strategijos sąlyga.

„Pasikeitė ir vis dar keisis visi: ir verslo, ir viešojo sektoriaus atstovai, ir vartotojai, ir apskritai žmonės. Organizacijos ieško, kaip išlikti arba prisitaikyti, o pagal verslo prigimtį – net išlošti iš esamos ir būsimos situacijos. Dar trūksta laiko rimtesniems perspektyvos apibendrinimams, tačiau akivaizdu, jog COVID-19 pamokos padeda mums įsisąmoninti, kad pasaulyje viskas susiję, kad tvarus požiūris ir veikla yra vienintelė ilgalaikės sėkmingos strategijos sąlyga, o mentaliniai pokyčiai visada koreliuoja su veiklos vektoriaus pokyčiais“, – tvirtina Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narė O. Ramašauskaitė.

„Svarbu susivienodinti supratimą, kad atsakingas verslas ir tas verslas, kuris prisideda prie atsakingų iniciatyvų, nebūtinai yra tas pats. Pasitaiko atvejų, kai verslo įmonės remia socialines akcijas ir mano, kad tai yra pakankamas indėlis į visuomenės gerovę arba kad to užtenka, norint laikyti save socialiai atsakingu. Taip nėra. Taip pat yra skirtumas tarp tvaraus verslo ir sveikų arba ekologiškų produktų: tai nebūtinai susiję. Visgi supratimas keičiasi, bet dar reikia nemažai nuveikti edukuojant verslus ir visuomenę, kad atsakingas verslas – tai kompleksinį požiūrį į tvarumą turintis ir holistiškai procesais besirūpinantis verslas“, – teigia pašnekovė.

Pasak O. Ramašauskaitės, vis dar populiaru sakyti, kad vartotojai „balsuoja pinigine“, tačiau tyrimai rodo, jog tvaraus verslo produktai arba paslaugos turi žmonių palankumą. Tačiau, kaip pastebi ekspertė, sprendimą pirkti neretai lemia kaina arba akcija. Kai produktų ar paslaugų kaina panaši, tvarus verslas visada sulauks palankumo.

„Kitas dalykas – organizacijos įvaizdis bei reputacija, kas labai svarbu ir plačiau: darbdavio įvaizdžiui, bendruomenei, kurioje įmonė įsikūrusi, akcininkams ir (arba) investuotojams, kitaip sakant, visoms suinteresuotosioms pusėms. Tvarumas tampa itin reikšmingu ir pozityviu vertinimo kriterijumi. Tai gražiai atsispindi net skaičiuose: 2020 m. pirmąjį, COVID-19 paženklintą, pusmetį akcijų indeksas S&P500 ESG krito mažiau nei S&P500“, – tikina pašnekovė.