Verslininkai, startuojantys ar jau startavę, bet dar turintys nedaug patirties, neretai susiduria su situacija, kai staiga tenka pripažinti, kad veikla krypsta visai ne ta linkme, kokia buvo planuota. Kaip pastebi banko „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas, paprastai prie tokių situacijų priveda finansų valdymo ir kitos reikšmingos strateginės klaidos, kurių galima išvengti. Žinoma, visų aplinkybių niekada nenuspėsi, bet žinojimas ir išankstinis pasiruošimas padeda įsitvirtinti rinkoje kur kas saugiau.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad bene 70 proc. atvejų įmonės tampa probleminės, deja, dėl netinkamų vadovų ar akcininkų sprendimų. Likę 30 proc. atvejų – labiau nulemti išorinių veiksnių. Nors bendraujant su verslininkais, aišku, retas kuris pripažįsta savo klaidas ir labiau kaltina aplinką ar išorinius veiksnius“, – teigia pašnekovas.

Visgi tuomet, kai verslas susiduria su nemokumu ar dar blogiau – bankrotu, ieškoti kaltų ne vieta ir ne laikas. Geriausia, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, galimoms problemoms užkirsti kelią. 

Remdamasis ilgamete praktika, V. Žegužauskas apibendrina pagrindines įmonių finansų valdymo ir strategines klaidas, kurių sprendimus apgalvojus iš anksto, tikimybė išvengti sunkumų tampa kur kas didesnė.

1. Investicijų finansavimas apyvartinėmis lėšomis.
Kitaip tariant, skolinamasi trumpam terminui, o investuojama į ilgalaikį turtą, kurio atsipirkimas ilgesnis nei trumpalaikių paskolų ar prekinių kreditų. Tokiu atveju neretai, atėjus laikui grąžinti trumpam terminui pasiskolintus pinigus, tenka susidurti su nemokumo atveju. 

2. Nepamatuotas augimas ir neadekvačiai didelis finansinių įsipareigojimų prisiėmimas, tikintis tolesnio augimo.
Tai apima ir investicinius projektus, ir apyvartines lėšas. Tokiais atvejais pajamos arba pelningumas nukrenta ir nebėra kaip vykdyti įsipareigojimų. Konsultantai ir pilnas internetas motyvacinių vaizdo įrašų apie vienaragius, kuriuose garsiai šaukiama „auk 3, 10 kartų per metus arba tu niekas“, deja, taip pat prisideda prie tokių situacijų pagausėjimo. Visgi verta priminti, kad tvariausias yra organiškai ir pamatuotai augantis verslas.

3. Pernelyg optimistinis verslo plano rizikos scenarijus.
Paprastai tariant, ateitis planuojama su mintimi, kad viskas bus tik gerai ir pajamų ar pelno kritimas negali atsitikti. Visgi realybė yra visai kitokia. Nieko neatsitiks tik įsipareigojimams – juos reikės dengti, o pajamos ir pelno marža susvyruoti gali bet kada. Itin svarbu palikti vadinamuosius „buferius“ pinigų srautuose.

4. Finansinio raštingumo ir disciplinos trūkumas.

Tai labiau būdinga mikro- ir smulkiajam verslui, ūkininkams. Principas „yra pinigų sąskaitoje, vadinasi, viskas gerai, nėra blogai“ neteisingas. Pinigų srautus reikia išdėlioti ilgesniam laukui, aiškiai žinoti, kada ir iš ko bus gautos pajamos, kam reikės sumokėti, kas per brangiai kainuoja, kokios galimos alternatyvos ir pan. Laiku nesilaikant įsipareigojimų, partneriai gali nebeduoti prekinių kreditų, nebefinansuoti bankai, susiduriama su apyvartinių lėšų trūkumu, tai lemia brangų skolinimąsi, kuris kartais viršija pelno maržą. 

5. Neapgalvotas ES fondų paramos projektui ar objektui panaudojimas.
Neretai pasitaiko atvejų, kad verslininkas žiūri tik į savo projektą ir nepamato bendro pasiūlos pertekliaus. Pavyzdžiui, kaimo turizmo sektoriuje veikiantys verslai. Neretai pasitaiko atvejų, kai gaunama parama, įrengiama sodyba, strategiškai neapgalvojus nei vietos, nei kitų reikšmingų detalių. Tuomet ji neišsilaiko ir tenka konstatuoti verslo pabaigą. 

6. Nepakankama vadovų ar akcininkų kompetencija valdant organizacijos plėtrą.
Tai dažniausiai susiję su investicijomis į skirtingas, tarpusavyje nesusijusias veiklas. Žinoma, diversifikacija gerai, bet jei nėra išmanymo tam tikroje srityje, pervertinti savo jėgas pavojinga. 

7. Technologijų neišnaudojimas.
Tai dažnai veda prie konkurencinio pranašumo praradimo, mažinančio įmonės pelno maržą. Norint būti konkurencingam bei patenkinti žaibiškai besikeičiančius ir augančius klientų poreikius, šiais laikais būtina nuolat investuoti į naujausias technologijas bei įrenginius. Reikiamų techninių sprendimų nepritaikymas laiku taip pat neretai pasireiškia ir sudaro problemų, kai keičiasi reguliacinė bazė ar atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, pasikeitę aplinkosauginiai reikalavimai, kuriems atitikti turėjo būti padarytos tam tikros investicijos, tačiau nieko nebuvo daroma visą skirtą pasiruošimo laiką, o atėjus terminui paaiškėjo, kad tiesiog nėra iš ko investuoti, laiko nebeužtenka. Tokiu atveju neretai reikia stabdyti veiklą, skolintis investicijoms staigiai, o tai įgyvendinti irgi ne visuomet pavyks.

8. Akcininkų nesutarimai.
Dėl to dažnai kyla problemų – pykstamasi dėl strategijų, ambicijų, o tai ilgainiui gali privesti prie verslo sunkumų. 

Svarbiausia bendradarbiauti 

Jeigu verslas visgi susidūrė su realiomis problemomis, kurioms išspręsti būtinas papildomas finansavimas bei specialistų pagalba, V. Žegužauskas pirmiausia pataria būti sąžiningiems. Tik abipusiškai bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatų, kurie leis ne tik atsitiesti, bet galbūt netgi užtikrinti kur kas sėkmingesnę tolesnę veiklą.

„Būkite atviri, bendradarbiaudami su banku ar kitais finansuotojais. Jeigu laiku kreipiatės, finansuotojas tikrai gali padėti. Nepamirškite, kad toje pačioje rinkoje reikės dirbti ir po sunkių situacijų ar bankrotų sprendimų, tad kurkime vadinamąsias „win-win“ situacijas. Jei akcininkai manipuliuoja, elgiasi nesąžiningai, natūralu, bankas dėl tokių jų veiksmų patiria nuostolių. Tokiais atvejais sunku įsivaizduoti bendradarbiavimą ateityje. Žinoma, mes ne tie, kurie padėsime dešimtimis kartų augti, bet galime ir esame suinteresuoti patarti, kaip tvariai ir užtikrintai, valdant rizikas, auginti verslą ir ilgai jį tokį išlaikyti“, – sako banko „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas.