Tarptautinė moters diena ne tik suvienijo pasaulio moteris ir paklojo pamatus moteriškam solidarumui politikoje, ekonomikoje ir socialiniame gyvenime, bet ir suteikė progą kiekvienai nepriklausomai nuo šeiminės padėties, socialinio statuso, amžiaus ar profesijos bent vieną metų dieną pasijusti mylimai, vertinamai ir tiesiog ypatingai.

Tačiau kaip teigė viena iškiliausių XX a. verslininkių E. Lauder: „Grožis yra požiūris. Čia nėra jokios paslapties. Kodėl per vestuves visos nuotakos yra gražios? Jos tą dieną rūpinasi, kaip atrodys.“ Peršasi išvada, kad dailiosios lyties atstovės turi nepalenkiamą galią ir panorėjusios Kovo 8-ąja gali paversti kiekvieną metų dieną, kone taip, kaip per gyvenimą ėjo aštuonios įtakingiausios praėjusio amžiaus moterys.

Coco Chanel (1883–1971 m.)

C. Chanel sukėlė revoliuciją moterų madoje, 20 amžiaus pradžioje pristačiusi laisvesnį ir patogesnį drabužių siluetą, išlaisvinantį moteris iš korsetų ir afektuotos laikysenos, kuri tuo metu dominavo drabužių pramonėje. Gimusi skurde Chanel dirbo kabareto dainininke, prieš atidarydama skrybėlių parduotuvę 1910 metais, beje, ne be meilužio finansinės paramos. Ji greitai nukreipė savo dėmesį į drabužius ir buvo pirma dizainerė, pradėjusi kurti iš džersio – tuo metu pigaus audinio vyriškiems apatiniams ir pritaikiusi vyrų aprangos estetiką moteriškuose drabužiuose. 1923 metais ji sukūrė kvepalus ,,Chanel No5“ ir tapo pirma dizainere, įsiveržusia į parfumerijos rinką.

Madonna (g. 1958 m.)

Kiekviena popžvaigždė per pastaruosius du ar tris dešimtmečius tam tikru aspektu turi padėkoti Madonnai už savo sėkmę. Populiari dainininkė, energinga šokėja ir nepralenkiama provokatorė paliko savo namus Mičigane su 35 JAV doleriais kišenėje bei svajone ir išvyko užkariauti Niujorko. Įsimintiniausi muzikos vaizdo klipai, įspūdingi gyvi pasirodymai, kurie beveik visada lydimi ekstravagantiškais šokių numeriais, nematyti drabužių komplektai ir antakių pakėlimo koncepcijos padarė ją viena iš MTV populiariausių menininkų. Ji nebijojo būti kitokia ir šokiruoti, todėl pelnė šlovę bei pripažinimą.

Estée Lauder (1908–2004 m.)

Niujorke gimusi E. Lauder kelią grožio industrijoje pradėjo dar būdama vaikas – dirbo dėdės vaistinėje, kuris virtuvėje maišė kremus ir kvepalus savo odos priežiūros priemonių verslui. 1946 m. E. Lauder ir jos vyras Josephas įkūrė „Estee Lauder Co“ tik su keturiais produktais. Turėdama labai menką reklamos biudžetą, ji organizavo nemokamas demonstracijas grožio salonuose ir stabdė moteris Penktojoje aveniu, siūlydama išbandyti savo produktus. Ji taip pat pradėjo „dovanos su pirkimu“ pardavimo strategiją, kuri šiuo metu yra įprasta grožio prekių rinkoje. 1953 metais bendrovė debiutavo su „Youth Dew“, vonios aliejais su kvepalais, kuris tapo toks populiarus, kad moterys naudojo jį po visą butelį kiekvieno maudymosi metu.

Indira Gandhi (1917–1984 m.)

Ji buvo tautos dukra, užaugo prižiūrima griežto tėvo Jawaharlal Nehru, kuris buvo pirmasis Indijos ministras pirmininkas. Kai I. Gandhi tapo ministre pirmininke 1966 metais, visų laikų populiariausias laikraštis „Time“ rašė: „Problemtaiška Indija yra moters rankose.“ Šios tvirtos rankos išvairavo šalį be ginčų ir polemikos per daugiau nei du dešimtmečius recesijos, bado, pirmosios atominės bombos, korupcijos skandalo ir pilietinio karo gretimame Pakistane. Iki to laiko, kol buvo nužudyta 1984 metais, I. Gandhi buvo ilgiausiai šalies ministre pirmininke išbuvusi moteris.

Aretha Franklin (g. 1942)

Amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja, pianistė A. L. Franklin labiausiai žinoma kaip soulo atlikėja, bet dainavo ir džiazo, popmuzikos, gospelo kūrinius, netgi yra dainavusi operoje. Užima antrą vietą (po Alison Krauss) tarp dainininkių moterų pagal gautų „Grammy“ apdovanojimų skaičių – buvo apdovanota 20 kartų. Žurnalas „Rolling Stone“ ją išrinko visų laikų geriausia dainininke. Ji grojo JAV prezidento Baracko Obamos inauguracijoje. Savamokslė pianistė įrašė savo pirmąjį albumą būdama 14 metų.

Marie Curie (1867–1934 m.)

Dviejų Nobelio premijos laureatė atrado polonį ir radžį, išrado radiologijos koncepciją ir svarbiausia – atvėrė mokslinės karjeros galimybes daugybei merginų ir moterų visame pasaulyje. Ji buvo pirmoji moteris, kuriai įteikta Nobelio premija, ir pirmoji moteris Mokslų fakulteto bendrosios fizikos profesorė Paryžiuje, Sorbonoje. M. Curie buvo mylima savo kolegų už ramybę, nepaprastą dėmesio sutelkimą ir profesinį veržlumą. Jos darbas su radiacija yra viena iš sudėtingiausių vėžio gydymo protokolų pasaulyje dalis. Ji pati pralaimėjo kovą su leukemija dėl dešimtmečius trukusio kasdienio radiacijos poveikio.

Margaret Sanger (1879–1966 m.)

Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus, kuris nemąsto du kartus apie tėvystę, gali padėkoti M. Sanger. Niujorko neturtingųjų slaugytoja praleido daugybę laiko gydydama moteris, kurios buvo sužalotos atliekant nelegalius abortus. Ši patirtis jai leido įsitikinti, kad kontracepcijos kontrolė yra pagrindinė alėja į laisvę (ir būdas išbristi iš skurdo) moterims – jos pačios motina mirė jauna, pagimdžiusi 11 vaiką. Nors Margaret gimė tuo metu, kai kontracepcijos priemonės buvo neteisėtos, prieš mirtį ji įkūrė Amerikos gimstamumo kontrolės lygą, kuri vėliau tapo planuojamos tėvystės centru, ir suorganizavo mokslinius tyrimus bei finansavimą pirmųjų patvirtintų geriamųjų kontraceptikų „Enovid“.

Motina Teresė (1910–1997 m.)

Jos balto apdaro su mėlyna juostele portretas šiandien yra tapatinamas su jos geraširdiškumu ir labdara bei meile vargingiausiems. Miniatiūrinė vienuolė sukūrė 13 misionierių bendruomenę Kalkutoje ir pavertė tai pasauliniu tinklu, vienijančiu daugiau kaip 4 000 seserų, dirbančių vaikų namuose ir AIDS slaugos namuose. Ji inicijavo ir kitų socialinės paskirties įstaigų kūrimą: mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, mirštančiųjų namus. Nors kartais kritikuota dėl trūkstamų tinkamų medicininių kvalifikacijų, kontraceptinių priemonių ir abortų priešiškumo bei net malonės diktatoriams, Nobelio taikos premijos laureatė įkvėpė daugybę savanorių tarnauti pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, kurie skelbia, kad seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jų pareiga – rūpintis skurdžiausių Kalkutos kvartalų valkataujančiais vaikais, ligoniais, mirštančiais, badaujančiais žmonėmis. Šie vargšai vadino Motiną Teresą mirštančiųjų angelu.