Nors 2025 m. Lietuvoje bankrotų skaičius mažėjo, verslo aplinka vis tiek išlieka jautri ekonominiams svyravimams. Didžiausias bankrotų skaičius ir toliau fiksuojamas prekybos sektoriuje, tačiau didžiausia rizika verslui kyla kitur – ypač statybų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse.
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, per 2025 m. Lietuvoje pradėta 1 013 įmonių bankroto procesų – apie 11,5 proc. mažiau nei 2024 m.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė sako, kad bendras bankrotų skaičiaus mažėjimas rodo tam tikrą verslo stabilizaciją, tačiau sektorių dinamika išlieka nevienoda.
„Bankrotų skaičius mažėja, tačiau tai dar nereiškia, kad verslo aplinka tapo ženkliai saugesnė. Dalis sektorių vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais – augančiomis sąnaudomis, konkurencija ir finansavimo prieinamumu“, – sako ji.

Prekybos sektoriuje – daugiausia bankrotų

2025 m. daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 226 įmonėms. Tačiau, pasak Ž. Stuglytės, šis skaičius pirmiausia susijęs su tuo, kad prekyba yra vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių. Šiame sektoriuje veikia apie 30,5 tūkst. įmonių – beveik penktadalis visų šalies verslų. „Dėl tokio didelio įmonių skaičiaus natūralu, kad prekybos sektorius dažnai pirmauja bankrotų statistikoje. Tačiau reali bankrotų dalis čia yra gana nedidelė – apie 0,7 proc. visų šiame sektoriuje veikiančių įmonių“, – aiškina ji.
Didžiausias iššūkis prekybos įmonėms – konkurencija. Smulkesni verslai dažnai turi mažesnes pelno maržas ir silpnesnes finansines galimybes nei didieji prekybos tinklai.
„Didelės įmonės gali lengviau gauti finansavimą, palankesnes paskolų sąlygas ar ilgesnius atsiskaitymo terminus su tiekėjais. Smulkesnėms įmonėms tokios galimybės dažnai ribotos, todėl ekonominiai svyravimai jas paveikia greičiau“, – sako Ž. Stuglytė.
Papildomu iššūkiu išlieka ir elektroninės prekybos plėtra – verslams, kurie neturi e. prekybos kanalų, išsilaikyti konkurencinėje rinkoje tampa vis sunkiau.

Jautriausi sektoriai – statybos ir paslaugos

Vertinant skaičius pagal tai, kiek įmonių bankrutuoja konkrečiame sektoriuje – didžiausia rizika kyla apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybų bei apdirbamosios gamybos įmonėms.
2025 m. santykinai daugiausia įmonių bankrutavo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – apie 1,9 proc. visų šiame sektoriuje veikiančių įmonių. Statybų sektoriuje bankrutavo apie 1,4 proc., o apdirbamosios gamybos sektoriuje – apie 1 proc. įmonių. „Šie sektoriai yra itin jautrūs ekonomikos ciklams. Juos stipriai veikia vartojimo svyravimai, darbo jėgos kaštai ir bendros veiklos sąnaudos“, – pažymi TEGOS advokatė.
Tuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje bankrotų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, nors, kaip pastebi Ž. Stuglytė, tai iš dalies gali būti susiję su neįprastai aukštu bankrotų skaičiumi ankstesniais metais. Tuo tarpu šiuo metu kilusi geopolitinė krizė Hormūzo sąsiauryje daro reikšmingą įtaką kuro kainoms, todėl jai užsitęsus transporto sektorius gali patirti didesnį spaudimą, o kitais metais bankrotų skaičius galėtų augti.

Bankroto iniciatoriai – vadovai

Statistika rodo, kad vis dažniau bankroto procesus inicijuoja pačios įmonės. 2025 m. net 36,6 proc. bankrotų pradėti įmonių vadovų iniciatyva. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) inicijavo apie ketvirtadalį visų bankroto procesų. „Tai rodo, kad įmonių vadovai vis dažniau patys pripažįsta finansinius sunkumus ir inicijuoja procesą anksčiau, nelaukdami kreditorių spaudimo“, – sako Ž. Stuglytė. Pasak jos, dažniausios bankrotų priežastys išlieka panašios: per dideli įsiskolinimai, apyvartinių lėšų trūkumas, nepakankamai įvertinta verslo rizika ir sudėtingesnis kreditavimo prieinamumas.

Restruktūrizavimas vis dar naudojamas retai

Nors bankrotas dažniausiai reiškia galutinį verslo pasitraukimą iš rinkos, teoriškai įmonės gali pasirinkti ir restruktūrizavimo kelią – bandyti atkurti mokumą ir tęsti veiklą. Vis dėlto Lietuvoje šis instrumentas vis dar naudojamas gana retai.
Per 2025 m. buvo pradėta 50 restruktūrizavimo bylų – daugiau nei ankstesniais metais, tačiau dalį šio augimo lėmė pavieniai didesni procesai.
Per visą laikotarpį nuo 2001 m. restruktūrizavimo procesai pradėti 691 įmonei, tačiau sėkmingai juos užbaigė tik apie 13,5 proc. įmonių.
„Restruktūrizavimas reikalauja ilgalaikio plano ir kreditorių pasitikėjimo. Todėl įmonės dažniau pasirenka bankrotą kaip greitesnį ir aiškesnį sprendimą“, – sako Ž. Stuglytė.

Fizinių asmenų bankrotų mažėja

Mažėjimo tendencija matoma ir fizinių asmenų bankrotuose. 2025 m. Lietuvoje iškeltos 127 fizinių asmenų bankroto bylos – apie 11 proc. mažiau nei metais anksčiau. Per visą laikotarpį nuo fizinių asmenų bankroto instituto įsigaliojimo 2013 m. bankroto bylos iškeltos beveik 3,8 tūkst. gyventojų. „Pastaraisiais metais matomas nuoseklus fizinių asmenų bankrotų mažėjimas gali rodyti augantį finansinį raštingumą ir atsargesnį skolinimąsi“, – sako advokatė.